Šį sekmadienį, gegužės 14 d. 12.30 val. Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į neeilinį renginį miesto sode – „Requiem žuvusiems už Laisvę“ (kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius, eilių autorė Dalia Teišerskytė). Tai tęstinis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas, kuriame skambės ir K. Mašanausko roko operos „1972“ fragmentai.
Verta paminėti, jog roko operos premjera įvyko lygiai prieš metus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, minint 50-ias R. Kalantos žūties metines. Šiemet šią reikšmingą dieną teatras ateina dar arčiau žiūrovų. Tikimės, jog miesto sode, spalvingų žiedų apsuptyje, skambant griausmingai gyvai muzikai prisiminsime ir pagerbsime didvyrius, paaukojusius savo gyvybę dėl mūsų laisvės.
Kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius apie „Requiem žuvusiems už Laisvę“ kūrybinį procesą: „1991-ųjų sausio įvykiai davė akstiną pasirinkti tokį žanrą – requiem. Jo negalima lyginti su J.S.Bacho ar W.A.Mozarto iškiliaisiais kūriniais, vien trukmė ryškiai skiriasi. Mano Requiem yra 6 dalių, trunka apie 30 min., tai nevargina. Kadangi dažnai klausydavau „The Beatles“, čia panaudojau ir roko muzikos elementų. Man asmeniškai šis kūrinys patinka ir yra svarbus. Kai kūriau savąjį, išsamiai tyrinėjau šio tipo kūrinius, rinkau įvairią medžiagą, klausiau kitų kūrėjų darbų. Galiausiai priėjau išvados, jog requiem įpareigoja autorių nemeluoti muzikine prasme. Paskui gali ir Dievas nubausti. Geras ir teisingas skambesys klausant šio kūrinio turi virpinti žmogaus širdį.“
Režisierius Kęstutis S. Jakštas pasidalino mintimis apie šio renginio reikšmę: „Gegužės 14-oji – tai R. Kalantos žūties diena, kuri simbolizuoja žmogaus pilietinį pasipriešinimą žiauriausia įmanoma forma – paaukojant savo gyvybę vardan kitų laimės. Būtent tą dieną, 1972 m. apie 12.30 val. jis mirė už laisvos Lietuvos idėją. Pabrėžiu – tuo metu tik idėją. Dėl to šią valandą prasideda ir renginys miesto sode. Siekiame, kad „Requiem žuvusiems už Laisvę“ primintų miestiečiams, kur viskas įvyko prieš 51-erius metus. Taip pat renginyje nuskambės ir keletas fragmentų iš K. Mašanausko roko operos „1972“, kuri tą pačią dieną nuo 18 val. bus rodoma Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.“
Dirigentas Jonas Jaunulevičius papasakojo apie renginio muzikinę dalį: „Šiame dvasingumą budinančiame renginyje skambančių kūrinių – J. Cechanovičius „Requiem žuvusiems už laisvę“ ir K.Mašanausko roko operos „1972“ ištraukų – tandemas iš tiesų dera tarpusavyje ir tikrai suvirpins klausytojų širdis. Žinome, jog requiem – tai mišios mirusiems paminėti. Requiem dažniausiai skamba lotynų kalba, kaip bažnytinio žanro kūrinys. Šį kartą requiem skambės lietuvių kalba, nes jam jautrias eiles sukūrė poetė Dalia Teišerskytė. J. Cechanovičiaus kūrinį teko šiek tiek adaptuoti, kad galėtume jį atlikti lauko sąlygomis. Prižadame, jog vietomis muzika skambės švelniai ir subtiliai, o vietomis griaudėsime stipriai.“
Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ vadovas Julius Šidlauskas apie pasiruošimą sekmadieniui: „Mūsų choro kolektyve dainuoja įvairaus amžiaus berniukai – nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės, todėl atsakingai ir intensyviai ruoštis šiam įvykiui pradėjome jau kovo mėnesį. Labai džiaugiamės, turėdami galimybę dalyvauti tokiame renginyje. Ugdyti patriotiškumą per muziką – pats pakiliausias ir jautriausias būdas. Mūsų nuotaika gera, esame nusiteikę puikiai ir tikimės klausytojų aktyvaus dalyvavimo bei palaikymo.“
„Requiem žuvusiems už Laisvę“ atliks solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė, Ieva Goleckytė. Roko operos „1972“ fragmentus atliks solistai: Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius. Taip pat dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro choras (vyr. chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė), Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovai Gintarė Jurgilė, Julius Šidlauskas).
Miesto sode gerokai virš šimto žmonių dovanos kauniečiam įspūdingą muzikinę dovaną. Taigi, tarsi prieš penkiasdešimt vienerius metus, teatras kviečia jungtis į bendrystę ir pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę.
