„Nereikia šiandien badyti pirštais į švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę“, – sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusius klausimus, ar dirbdama laikinosios sostinės savivaldybėje Vyriausybės narė skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis.
Pasak politiko, pastaroji lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo už išlaidas tvarka Kauno savivaldybėje galioja dar nuo 2011 m., kai miestui vadovavo konservatorius Andrius Kupčinskas. V. Matijošaitis akcentuoja, kad pokyčių šiuo klausimu nebuvo imtasi, mat, pasak jo, koncentruotasi į Kaunui reikalingus darbus.
„2011 metais, atėjęs į Kauno miesto tarybą, jau radau tuo metu galiojusią tvarką dėl išmokų tarybos nariams ir atsiskaitymo už patirtas išlaidas. Kas ir kodėl ją tokią priėmė, gali atsakyti tik prieš tai buvusieji valdžioje. Nepuolėme nieko keisti, nes ir taip buvo ką veikti mieste – koncentravomės į darbus, o ne popierizmus“, – Eltai raštu perduotame komentare sako V. Matijošaitis.
„Žinau tik viena, kad ši tvarka vienodai galiojo visiems – ir dabartiniams Seimo nariams, ir ministrams. Todėl nereikia šiandien badyti pirštais į švietimo ministrę J. Šiugždinienę – ji buvo tokia pati Kauno tarybos narė, kaip ir visi kiti“, – ministrę gynė meras.
Jis priminė, kad tokia pat tvarka galiojo ir anuomet Kauno taryboje dirbusiems finansų ministrei Gintarei Skaistei bei kultūros ministrui Simonui Kairiui.
„Tiek ir dabartiniai finansų ar kultūros ministrai, jeigu anuomet ir rinkdavo kokius čekius, tai pagal šitą seną Kupčinsko laikų tvarką niekam nereikėdavo jų priduoti“, – nurodo Kauno meras.
Žėrė kritikos A. Tapinui
Abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojo savivaldybės tarybos nario veiklai skirtas lėšas, kilo po to, kai ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai gavo daugiau kaip 13 tūkst. eurų.
V. Matijošaičio teigimu, A. Tapinas bando „pasijausti svieto lygintoju“ ir taip siekia paniekinti visos Lietuvos savivaldą.
„Suprantu, kad vienam veikėjui labai norisi pasijausti svieto lygintoju, bet iki Tado Blindos jam dar labai toli – kol kas tik lengvas vilnietiškas pavydas ir nykios fantazijos, bandant paniekinti savivaldą visoje Lietuvoje“, – teigia V. Matijošaitis.
Daugiau šia tema
Elta primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas A. Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. STT balandžio pabaigoje pradėjo tyrimą dėl Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai gegužės pradžioje taip pat pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Nors Seime buvo registruoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais norėta nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams, numatyti aiškių auditų ir patikrų tvarką, jie antradienį buvo atmesti.
