Kauno rajono šiluose 2023 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija.
Pažeistų pušelių gali būti ir kituose Lietuvos pušynuose, miško parkuose, privačių valdų dekoratyviniuose želdiniuose, rašoma Valstybinės miškų tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Rūdinio grybelio vystymosi ciklas vyksta ant dviejų augalų šeimininkų: pušų spyglių, bei žolinių augalų lapų – šalpusnių, katilėlių, šilagėlių ir kitų. Ant žolinių augalų išsivystę rūdžių sporos rudenį apkrečia pušų spyglius. O ant pušų spyglių išaugę rūdžių sporos apkrės žolinius augalus pavasario pabaigoje – vasarą.
Pušų spyglių rūdžių intensyvaus pobūdžio infekcija gali nudžiovinti 1-2 metų pušeles. Vyresnėms pušelėms liga didesnės žalos nepadaro. Tačiau gali sumažinti medelių dekoratyvumą, nes pažeisti spygliai liks dėmėti, gali nudžiūti jų viršūnėlės arba žūti intensyviausiai grybo vaisiakūniais apaugę spygliai.
Labiau nukenčia nusilpusios ir įvairių neigiamų faktorių pažeistos pušys, t. t. šviežiai persodintos, apniktos amarų, nukentėję nuo sausros ir pan. Dalies spyglių netekę medeliai silpniau augs, bus labiau jautrūs vabzdžių ir kitų ligų pažeidimams, sausroms bei aplinkinės augalijos stelbimui.
Grybelio sporomis spygliai apsikrėtė praeitų metų rudenį ir šiuo metu nėra būdų pažeistus spyglius atgaivinti ir išgydyti. Profilaktinei pušų spyglių apsaugai nuo būsimų apsikrėtimų prekybos tinkluose galima įsigyti vario sulfato ar Bordo mišinio.
Spygliai purškiami 1 proc. koncentracijos tirpalu (dedama 100 g preparato į 10 l vandens). Negalima didinti koncentracijos, nes gali apdeginti spyglius. Nudeginimui ypač jautrūs naujai augantys ūgliai. Profilaktiškai purkšti reiktų rudenį vėstant orams ir nutirpus sniegui anksti pavasarį.
Ant kai kurių pušelių stiebelių ir ūglių pastebėtas gausus miškinių skruzdžių susitelkimas. Skruzdžių lipimas ant pušelių gali būti susietas su amarais. Skruzdės platina amarus ant ūglių, juos prižiūri ir minta amarų saldžiomis išskyromis.
Amarų kolonijos siurbia medelių sultis, nusilpnina pušeles, stabdo naujų ūglių vystymąsi, gali inicijuoti apsikrėtimą grybinių ligų infekcijomis. Jei ant pušelių bus pastebėta amarų, juos reikia nupurkšti insekticido Karate Spray ar Mavrik tirpalais. Tirpalų koncentracijas reikia ruošti pagal etikečių nurodymus ir ant preparatų pakuočių pateiktas rekomendacijas.
