Visuomenėje pasitaiko atvejų, kuomet bandoma apgauti draudimo bendroves ir neteisėtai pasipelnyti surežisuojant nelaimingą įvykį bei patirtą žalą. Vis tik nors iš pirmo žvilgsnio toks sukčiavimas rodosi nesudėtingai įgyvendinamas, dažniausiai pasibaigia nesėkmingai ir užtraukia apgavikams baudžiamąją atsakomybę, o tam tikrais atvejais ir laisvės atėmimo bausmę. Plačiau šį klausimą komentuoja advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Bandymų surežisuoti draudžiamąjį įvykį nutinka įvairiausių, pavyzdžiui, kelių eismo įvykių imitavimas, tyčia sugadinant automobilį ir nurodant melagingas įvykio aplinkybes ir pan.
Žiniasklaidoje buvo paviešintas atvejis, kai asmuo draudimo bendrovei teigė netyčia balkone išmetęs bei sudaužęs planšetinį kompiuterį, tačiau teisėsaugos institucijos atlikusios tyrimą nustatė, kad asmuo gyvena vieno aukšto name ir neturi balkono. Dažniausiai tokio pobūdžio sukčiavimas paaiškėja institucijoms atlikus ekspertizes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi išnagrinėjo bylą, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. už tai, kad jo bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, jis kreipėsi į draudimo bendroves su prašymais gauti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos – esą nukritęs nuo laiptų, ir taip savo naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – draudimo išmokas, kurių bendra suma siekė 19 460 Eur.
Byloje pagal įrodymų visumą buvo nustatyta, kad žastikaulio lūžis (šioje byloje tirtas kaip draudžiamasis įvykis), kuris pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, negalėjo būti padarytas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.
Nustatyta, kad šis įvykis buvo inscenizuotas, tyčia save sužalojant, pasitelkiant kito asmens pagalbą. Taigi, paties sukeltą sužalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą (susižalojimą nugriuvus ant laiptų) ir dėl to kreipiantis draudimo išmokų, dalies draudimo bendrovių atžvilgiu buvo pasikėsinta sukčiauti, o dalies bendrovių atžvilgiu sukčiauta, melagingai nurodant žastikaulio lūžimo aplinkybes, t. y. veikiant apgaule.
Susiklosčiusi situacija neabejotinai peržengia įprastus draudimo teisinius santykius, todėl kaltinamasis nuteistas pagrįstai.
Kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi, toks savavališkas bandymas pasipelnyti gali kainuoti skaudžiai – ne tik pinigines baudas, bet ir laisvės atėmimą.
Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina.
Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto, o ne tikro draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei. Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą, o šią veiką padariusiam asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
