Kai žiniasklaidoje pasirodo žiauriai sumaitotų automobilių nuotraukos ir liūdnos žinios apie eismo įvykyje žuvusius žmones, dažnas skaitytojas ar žiūrovas supranta, jog didžiausias tragedijos kaltininkas – greitis. Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmogus ar dalyvavo krovininė transporto priemonė, priežastis tirianti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) atskleidė daugiau detalių, kada, kodėl ir kur dažniausiai vairuotojai viršija leistiną greitį bei rizikuoja savo ir kitų žmonių gyvybėmis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai metais eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių iš kurių 17 – dėl pasirinkto nesaugaus ar viršyto leistino greičio.
„Turime daugiau kalbėti apie sąmoningą vairuotoją, kuris savo elgesiu ir atitinkamais sprendimais, priima būtent tokius sprendimus kelyje, kurie nulemia vienokius ar kitokius įvykius. Automobilis nepriima sprendimo, jį valdo žmogus. Mes bandome išsiaiškinti, kodėl jis nusprendžia spausti tą greičio pedalą“, – kalbėjo LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.
Priežastys šokiruoja
Atliktas tyrimas atskleidė, kad vairuotojai greitį viršija dėl 5 pagrindinių priežasčių. Vieni nemato problemos paspausti greičio pedalą, kai kelias tuščias, kitiems pėda sunkesnė tampa esant geram orui, o kiti visur labai skuba. Tai nėra tinkami pasiteisinimai ir tokie sprendimai gali paspartinti kelionę ne į norimą tikslą, o į kapines.
68 proc. apklaustų vairuotojų viršija leistiną greitį, kai yra mažas eismo intensyvumas. Kai gatvėje nėra daug automobilių, nesimato kitų eismo dalyvių, tuo metu vairuotojai pasirenka važiuoti greičiau.
65 proc. vairuotojų greitį viršija kai yra geros oro sąlygos. Dauguma vairuotojų įvardytų panašias eismo sąlygas – nelyja, nespigina saulė, nesninga, nepusto, neslidu. Gražus oras ir nuotaiką pakelia, bet tai nereiškia, jog viršijamas greitis jos labai greit nepablogins.
34 proc. apklaustų vairuotojų viršija leistiną greitį, kai labai skuba. Policijos pareigūnų turbūt dažniausiai girdimas pasiteisinimas dėl viršyto greičio yra, jog vairuotojas labai skuba. Tačiau saugaus eismo specialistai pataria tokį bruožą kontroliuoti, o tam gali padėti elementarus laiko planavimas.
23 proc. vairuotojų viršija leistiną greitį, kai kiti vairuotojai taip pat viršija greitį. Vairuotojai pasiduoda „bandos“ jausmui, kuris vyrauja kelyje.. Blaško faktas, jog važiuojant leistinu greičiu kiti eismo dalyviai juos lenkia, galbūt jie bijo trukdyti eismą, bet šiam spaudimui pasiduoti nederėtų ir geriau kelionės tikslą pasiekti saugiai.
19 proc. apklaustųjų viršija leistiną greitį, kai užsimiršta arba užsigalvoja. Svajokliai – žmonės, kurie nestebi aplinkos ir važiuoja „autopilotu“, gali sukelti labai skaudų eismo įvykį.
„Pasekmės yra žiaurios. Žūsta žmonės arba žmonės yra sužeidžiami. Prieš kelias savaites, per savaitgalį, žuvo 9 žmonės, mirtys įvyko išvažiavus į priešpriešą. Buvo atliekamas lenkimas, o lenkimo metu greitis visada didesnis, tai jei tu išvažiuoji į priešpriešinę eismo juostą – smūgis dažniausiai yra mirtinas“, – skaudžiais faktais dalijosi E. Kučinskaitė.
Greitį viršija gyvenvietėse
Anot specialistų, atliktas tyrimas parodė, kad net 69 proc. apklaustųjų leistiną greitį viršija miestuose ar gyvenvietėse, o 75 proc. renkasi lėkti užmiesčio keliuose. Šokiruojanti statistika verčia susimąstyti ir dar atidžiau stebėti atvažiuojančius automobilius.
„Vairuotojai už miesto drąsesni, tačiau faktas, jog 69 proc. greitį viršija miestuose yra labai neraminantis. Viršydami greitį jie nemato ne tik kelio ženklų, bet ir einančių pėsčiųjų, kitų automobilių, paspirtukininkų ar su dviračiais važiuojančių vaikų“, – įžvalgomis dalijosi specialistė.
40 proc. vairuotojų nebijo dėl savo gyvybės
Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamais, ką žmonės galvoja, kai spaudžia greičio pedalą, o gauti rezultatai privertė dar labiau sunerimti, mat, didžioji dalis vairuotojų nenuogąstauja dėl nieko – nei dėl savo, nei dėl kitų saugumo ir gyvybių.
„40 proc. apklaustų vairuotojų, spausdami greičio paminą dėl nieko nenuogąstauja ir pilnai jaučiasi valdantys situaciją. Kiti bijo baudų, bijo eismo įvykių ar, kad sudaužys automobilį. Tas didelis procentas bebaimių kelia nerimą, nes kyla žmogiškas klausimas: nejaugi tu net sau pačiam nerūpi?“ – nerimavo E. Kučinskaitė.
Klausimyne buvo teiraujamasi, ar vairuotojai nebijo dėl savo gyvybės, dėl kitų keleivių saugumo, galiausiai – dėl savo besirūpinančios šeimos, tačiau, buvo dalis vairuotojų, kuriems niekas nekėlė jausmų, nes greičiausiai, jie labai stipriai pasitiki savo vairavimo įgūdžiais.
„Jie gali pasitikėti savo įgūdžiais, bet reikia nepamiršti, kad jie yra ne vieni kelyje ir jie nežino su kokiais įgūdžiais bus kitas vairuotojas, kas išbėgs į kelią ar kas nutiks automobiliui“, – pastebi specialistė.
Aptariant veiklos ataskaitą, specialistai atkreipia dėmesį, jog visi eismo įvykiai yra unikalūs ir pritaikyti visiems vienodų apibrėžimų, ar nupiešti konkretų greitį viršyti mėgstančio vairuotojo portretą beveik neįmanoma.
