Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma riboti suminio darbo laiko apskaitą.
Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo tik konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41. Toliau pataisos Seime bus svarstomos birželio 20 dieną.
Darbo kodekso pataisos numato, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik esant būtinumui be pertraukų veikiančiose įmonėse, o kitose ji būtų galima tik susitarus kolektyvinėje sutartyje.
Be to, pamainomis žmonės turėtų dirbti nepažeidžiant maksimalaus 48 val. (dabar 52 val.) darbo laiko per 7 dienas, o per septynių paeiliui einančių dienų laiką darbuotojui būtų suteiktas bent 48 valandų nepertraukiamo poilsio laikas vietoj dabar numatytų 35 val.
Pasak idėjos autoriaus Tomo Tomilino, pakeitimais siekiama sumažinti darbuotojų darbo krūvį. „Didžiausią spaudimą darbo rinkoje priversti kentėti būtent žmonės, kurie dirba suminiu darbo grafiku“, – pristatydamas pataisas teigė jis.
Pasak parlamentaro, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai iš 12 tūkst. patikrintų įmonių, apie 3-3,5 tūkst. taikė suminę apskaitą.
„Panašu, kad darbas suminiu grafiku, tai yra, vengiant mokėti už viršvalandžius, tampa absoliučia norma ir turime, skaičiuojant pagal Valstybinės darbo inspekcijos tyrimą, apie 26 proc. ekonomikos, dirbančios pagal suminį grafiką. Tai jau tikrai tampa praktiškai taisyklė kai kuriose srityse, kur reikia, ir kur nereikia. Na, kaip galima paaiškinti, kad Valdovų rūmuose žmonės dirba suminiu grafiku“, – teigė T. Tomilinas.
Konservatoriai Edmundas Pupinis ir Kęstutis Masiulis suabejojo, ar suminė darbo apskaita darbuotojams nenaudinga.
„Ieškant problemų, jų visada galima rasti. Na, iš tikrųjų ne visi elgiasi sąžiningai, bet ir patys žmonės neprieštarauja tokiai sistemai (…), tiesiog patogiau susidėlioja sau grafikus ir nieko blogo nemato“, – tvirtino E. Pupinis.
„Dabar rinkoje labai daug yra tų „baltųjų“ žmonių, kurių darbo laiką labai sunku apskaičiuoti ir yra fikcija tokių žmonių tabelių pildymas, nes yra daugybė ofisų, kur yra tik pusė darbo vietų, o kita pusė dirba namuose ir iš viso ten mažumas rasi, labai sunku susekti, apskaičiuoti“, – svarstė K. Masiulis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad sumine darbo apskaita darbuotojai yra išnaudojami.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS anksčiau yra sakiusi, kad suminės darbo laiko apskaitos ribojimai būtini, nes darbuotojams tokia tvarka nieko gero neduoda. Tačiau ji abejoja, ar tokią apskaitą turi reglamentuoti Darbo kodeksas. Dėl to, pasak jos, būtų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Pasak profsąjungų lyderės, darbdaviai yra išsiprašę išimtinais atvejais taikyti suminę darbo laiko apskaitą, tačiau dabar ji labai išpopuliarėjo.
