„Didžiosios popierinės buhalterinės knygos jau neturime, visi – procesų duomenys perduodami be žmonių. Skaitmenizacija – neišvengiama kaip pavasaris“, – taip vaizdingai savo pranešimą
„Skaitmeninė transformacija Lietuvoje – ką sako diagnozė?“ pradėjo dr. Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas, vakarykštėje konferencijoje „Verslo įmonių skaitmeninė transformacija: technologijos ir praktika“, kurią surengė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Anot KKPDA prezidento Marios Horbačausko, pramonės ir verslo lyderių tikslas – įtakoti procesus, kurie leis įgyti konkurencinių pranašumų, keistis patirtimi ir būti vienu žingsnius priekyje. „Tikimės, kad po šio renginio darbdaviai, procesų organizatoriai turės aiškesnį vaizdą, kokios yra skaitmenizacijos galimybės jų įmonėse“, – sakė KKPDA prezidentas.
Supažindinęs konferencijos dalyvius su realia situacija Europoje (o taip pat ir kai kuriose po kovido sparčiai atsigaunančiose Azijos šalyse), dr. A. Jakubavičius pabrėžė, jog Lietuva diegdama skaitmenizaciją, nuo kitų valstybių kol kas atsilieka. O tai reiškia, kad užsienio šalys ją lenkia ir darbo našumu. Todėl reikia išnaudoti tiek savus resursus, tiek galimą paramą, pasirenkant skaitmenizacijos procesų, daiktų interneto, robotizacijos bei kitus sprendimus.
„Būtina stengtis, kad estai, latviai, lenkai mūsų neaplenktų, o suomiai, danai bei kiti skandinavai nenuskubėtų smarkiai į priekį. Reikia žinoti, norėti ir galėti siekti skaitmeninės transformacijos efektyvumo“, – kalbėjo dr. A. Jakubavičius, trumpai apžvelgdamas galimybes, kurias suteikia Lietuvos inovacijų centras.
AB „Telia Lietuva“ produktų vadovai Kipras Kretavičius bei Rokas Ališauskas konferencijoje aiškino apie debesų kompiuterijos tinkamumą bei naudą Lietuvos verslams („Debesų kompiuterija – tai efektyvumas, tai – įrankių rinkinys, su kuriuo kiekviena įmonė gali susikurti savo sprendimus pati“). Pranešėjai, vienas kitą papildydami, pateikė ir sėkmės istorijų, kaip tai padeda užtikrinti sklandų ir efektyvų įmonių darbą bei įgalina verslą augti.
Galimybių efektyviau skaitmenizuoti verslo procesus suteikia skaitmeniniai inovacijų centrai. Europoje jų veikia 486, Lietuvoje – 18. KKPDA vykdančiosios direktorės Redos Stankevičienės teigimu, šių centrų programos bei paslaugos gali būti naudingos pramonininkams, kurie siekia didesnio našumo, diegiamų priemonių efektyvumo ir nori išsiaiškinti, kokie skaitmenizacijos sprendimai labiausiai pagelbėtų verslui geriau naudoti turimus resursus, optimizuoti veiklos procesus bei padidinti gaunamas pajamas.
Supažindindamas su Europos skaitmeniniais inovacijų centrais, apie Lietuvos verslo galimybes efektyviau skaitmenizuoti procesus, kalbėjo dr. A. Jakubavičius bei kiti konferencijos pranešėjai, apie daiktų internetą – Remigijus Brasius iš AB „Telia Lietuva“. O Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius, pasitelkdamas naujausių tyrimų duomenis bei praktinius pavyzdžius, aiškino „kaip vadovui išplukdyti laivą per drumstus skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto vandenis“. Ir konstatavo, jog „duomenimis paremti sprendimai – žymiai geriau nei emocijos“.
Aurelijus Beleckis iš UAB „Elinta Robotics“ padėjo konferencijoje dalyvaujantiems pramonės bei verslo atstovams ieškoti atsakymų į klausimą, ar apsimoka diegti gamyboje robotizaciją? Nemažai panašių klausimų skaitmenizacijos tema gvildenta ir konferencijoje vykusiose diskusijose bei pranešimuose, kuriuos parengė kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas, o taip pat nemažą praktinę skaitmenizacijos patirtį jau sukaupusių įmonių atstovai iš UAB „Energy Adwice“, „Agmis“ bei kitų bendrovių.
Per renginio pertrauką portalas „Kas vyksta Kaune“ paprašė du Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovus trumpai papasakoti, kaip skaitmenizacija padeda vystytis jų vadovaujamoms verslo įmonėms.
KKPDA prezidentas M. Horbačauskas – AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius: „Per pastaruosius 10 metų mūsų verslas išaugo tris kartus. Tiek pat padidėjo ir operacijų skaičius, bet finansų ir buhalterijos darbuotojų įmonėje tikrai nepadaugėjo. Tad tikrai mūsų buhalterės naktimis prie darbų nesėdi. Daugelyje pramonės įmonių šiandien panašiai tvarkomasi. Jeigu kažkur to kol kas nėra, tai darbai, kuriuos galima skaitmenizuoti, vis tiek to neišvengs.
Skaitmenizacijai priešintis nereikia, verčiau stengtis kuo geriau jos galimybės išnaudoti. Ir džiugu, kad mūsų asociacijos nariai kojon žengia su pažanga. Pramonė dabar apima ne tik gamyklas, – ji vienija ir logistikos, transporto, statybos, paslaugų, prekių pardavimo, mokslo bei inovacinių produktų kūrimo sritis. Keičiasi verslo karta, ateina jauni verslininkai, perspektyvūs verslai. Keičiasi visa mūsų visuomenė. Galiu paprastai pasakyti: gražus laikrodis ant rankos – gerai, bet dabar tikslus laikas – telefone. Tą vis daugiau žmonių supranta“.
KKPDA viceprezidentas Linas Skardžiukas – UAB „Kautra“ generalinis direktorius:
„Pas mus, transporto įmonėje, skaitmenizacijos transformacija galima daugybėje procesų. Iš visų turimų 400 autobusų šiuo metu 50 – elektriniai. Ir jų skaičius vis didės. Iš pradžių – iki šimto, bet 2030-aisiais visi autobusai privalės būti alternatyvūs. Tam reikia parengti, išmokyti vairuotojus dirbti su elektra. Netolimoje perspektyvoje – perėjimas į autonominį transportą. Tuo pačiu tai mums reiškia ir būtinybę perdaryti įmonės valdymo sistemas. Žinoma, per vieną dieną to nepadarysi, – prireiks dirbti ta linkme ne vienerius metus. Juo labiau, kai sprendimai ir darbai ne vien nuo įmonės pastangų priklauso. Būtinas visos gatvių, kelių infrastruktūros pritaikymas. Taip pat visuomenė turi būti pasirengusi pažangiems sprendimams viešajame transporte
Šiandien jis susiduria su begaliniu vairuotojų trūkumu, tačiau nepaisant to, vartotojas gali paprastai pasinaudoti viešuoju transportu. Žinoma, stebint situaciją iš šono, neretai matosi, kad rinka vystosi kai kuriais atvejais kitaip nei norėtųsi. Tai priklauso nuo šalies, nuo savivaldybių sprendimų, ir ne visuomet paskelbtos kryptys sutampa su realiais darbais. Kaip žinome, viešasis transportas neabejotinai susijęs ir su viešųjų finansų valdymu. Todėl galime patvirtinti, kad už paprastų dalykų dažniausiai slypi nepaprasti sprendimai.
Laikomės nuostatos, kad paslauga vartotojui turi būti paprasta. Tai susiję su dideliais skaitmeniniais procesais, apimančiais kur kas daugiau nei įprastiniais tapusius maršrutų grafikų suderinimą ar buhalterinius paskaičiavimus. Duomenų – begalė, ir reikia juos patikimai bei efektyviai tvarkyti. Todėl įmonė pasirengusi visų procesų skaitmenizacijai ir procesai jau vyksta. Ji – mūsų prioritetas. Dabar, galima sakyti, mes išgyvename kūrybinį laikotarpį. Jau turime pirmąjį miestą Lietuvoje, kur visas viešasis transportas elektrinis. Tai – Druskininkai.“
