Trečiadienio rytą Vilniaus miesto apylinkės teisme atversta riaušių prie Seimo byla, kur kaltinimai pateikti 87 žmonėms. Tokio didžiulės bylos Lietuvos teismų istorijoje dar nėra buvę, todėl teko imtis neįprastų priemonių. Prie įėjimo dirba sustiprinta apsauga, tikrinami visų įeinančiųjų dokumentai. Nors posėdis turėjo prasidėti 9 val. 30. min., jo startas nusikėlė, nes suregistruoti visus kaltinamuosius tapo tikru galvos skausmu. Nė vienas iš kalbintų žmonių neprisiėmė kaltės, esą jie buvo tik žiūrovai ir nieko blogo nedarė.
Vienas įtariamasis Haroldas, paklaustas, kodėl čia yra, atsakė: „O ką aš žinau. Todėl, kad ten buvau“.
„Dujų kai jie pripurškė, pamatė, kad aš keliu, todėl kaltina, kad mečiau, nors nemečiau, – sakė jis ir pridūrė. – Vapšie stovėjau ir veidas mano tik nepatiko.“
Antanas Kandrotas-Celofanas kalbėdamas prieš posėdį sakė, kad nelabai supranta, kuo išvis yra kaltinamas.
„Mane kaltina pagal straipsnį riaušės. Aš konkliudentiniais veiksmais išprovokavau visus prieš policiją. Minčių pagalba… mane turėtų Kašpirovskiu vadinti – sakė Antanas Kandrotas. – Mane kaltina dar, kad ėjau per perėją ir autobusą sustabdžiau. Absurdų byla, absurdo teatras ir visi tą mato.“
Vėliau didžiulėje teismo salėje, talpinančioje 200 žmonių, Celofanas skėlė kalbą, ramindamas visus kaltinamuosius.
„Teistumas – gyvenimo diplomas“, – išmintimi dalinosi neseniai pats iš kalėjimo paleistas A. Kandrotas.
Beje, net ir tokioje didelėje salėje visi teisiamieji sunkiai tilpo, daliai teko sėdėti ant laiptų. Kai kas piktinosi, kad tokiomis sąlygomis byla negali vykti, o kažkas pajuokavo: tegul savo vietą užleidžia prokurorai.
Prie teismo pasirodęs teisiamasis Andrejus Lobovas pirmiausia ant trijų raidžių pasiuntė Gitaną Nausėdą, o tada rėžė kalbą susirinkusiai žiniasklaidai.
„Pas mus Jonavoje šaukia pensininkus, kad ateitų policijai padėti, nes nėra kam dirbti. Tai kokie čia vadai, kokia tautą turim? Ką mes išsirinkom, kažkokius transvestitus. Kiek 24, 26 proc. Seime homoseksualai. To mitingo metu prašiau nemėtyti, nieko nedaryti, bet tauta neatlaikė. Sekantis žingsnis Rusija, Rusija ateis ir paims“, – kalbėjo A. Lobovas.
Bylos startas – komplikuotas
Vos atėjęs teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis informavo visus susirinkusiuosius, kad kalbėti galima tik atsistojus.
„Klausimas! – pasigirdo šūksnis iš salės, bet posėdžio šeimininkas iškart nukirto. – Dabar jokių klausimų nebus.“
Ant teisėjų stalo sukrauti 136 išsipūtę aplankai, tiek tomų sudaro šią bylą. Celofanas prieš teismo posėdį dar mojavo 600 šimtų lapų kaltinamuoju aktu, šypteldamas, kad kalintiems už grotų šį dokumentą privalo atspausdinti, kiti jį gavo elektroninių paštu.
Tuomet teisėjas pradėjo įžanginę bylos procedūra: skaityti, kas ir pagal kokį BK straipsnį yra kaltinamas šioje byloje. Vien šis elementarus procesas užtruko 11 minučių. Po to kiekvieno jų buvo klausiama, ar jis yra teismo salėje. Tai už dar daugiau nei pusvalandį.
Paaiškėjo, kad nėra bent 10 kaltinamųjų, tačiau iš anksto suorganizuota, kad net ir nedalyvaujantys turėtų juos atstovaujančius gynėjus. Bet ir čia neapsieita be nesusipratimų, štai vienas advokatas prieš posėdį atsidūrė ligoninėje, o jį pakeisti turėjęs teisininkas apie tai nebuvo laiku informuotas.
Nedalyvavo ir riaušių organizavimu kaltinama Astra Genovaitė Astrauskė, ji turi nedarbingumą. Paskelbus jos pavardę, vienas žmogus salėje ėmė ploti, bet nesulaukęs pritarimo greit sustojo.
Vienas kaltinamasis gyvena Prancūzijoje ir atvykti į posėdį negalėjo, dalyvauti nuotoliniu būdu jis sutiko, bet šioje salėje galimybių taip pat nebuvo.
Kitas teisiamasis, kai paskelbta jo gynėja, ėmė garsiai piktintis, kas jam paskyrė advokatą, nes jis turi savo teisininką.
„Laikykitės tvarkos, klauskite, kai jums priklauso – po tokio pareiškimo pratrūko kitas teisėjas Mindaugas Striaukas ir dar subarė A. Kandrotą, kuris negalėjo nustygti vietoje. – Nereplikuokit ponas Kandrotas-Celofanas. Nereikia čia Celofano replikų!“
Galiausiai baigus šią procedūrą pasigirdo šūksniai, kad teisiamieji jau nori į tualetą, todėl reikia skelbti pertrauką. Tai ir buvo padaryta.
Per pertrauką Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė sakė, kad nereikėtų tikėtis, jog tokios apimties byla šiemet bus išnagrinėta.
Po pietų pertraukos teismas tęsė įžanginę procedūrą, kiekvieno kaltinamojo prisistatymą. Teisiamasis turi pasakyti savo vardą ir pavardę, gimimo datą bei vietą, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, namų adresą ir teistumų skaičių.
Bus įdomu išgirsti Ričardą Pocių ir Agnę Bilotaitę
Riaušių organizavimu kaltinamos A. G. Astrauskės gynėjas Erikas Pavlovičius sakė, kad kaltės ji nepripažįsta.
„Ką aš mačiau byloje, jai pareikšti kaltinimai tik iš jos viešų pasisakymų. Žurnalistai žino Astrą, ji emocionali moteris. Ji ten viešai kažką sakė, eikime, ginkime. Yra viešų, emocionalių pasisakymų. Ką matau aš, maksimaliai galima galvoti apie administracinę atsakomybę“, – kalbėjo jis.
Advokato padėjėjas kaip palyginimą pateikė pavyzdį, kai kas nors juokais pasako: aš dabar tave užmušiu.
„O to, kad būtų organizavę pogrindyje kažkur, tokių duomenų tikrai nėra, bent aš su tokiais nesusipažinęs“, – sakė jis.
Teisininkas akimis, tai – politinė byla, jis užsiminė apie jau anksčiau ne kartą keltas teorijas, esą dėl visko kalti ne mitingo dalyviai.
„Bus labai įdomu pasiklausyti pačios vidaus reikalų ministro ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Pociaus, kaip viskas prasidėjo, kas buvo pirminis atskirties taškas. Aš galvoju, susirinko žmonės politiškai, buvo mitingas, jis baigėsi. Po to žmonės buvo susirinkę prie Seimo, reiškė savo mintis ir prasidėjo tai, kas prasidėjo“, – kalbėjo E. Pavlovičius.
Beje, tyrimo metu A. G. Astrauskė kurį laiką prievarta buvo uždaryta į ligoninę, tirta jos psichika, nes pareigūnams kilo abejonių, ar ji suvokia savo veiksmus ir gali už juos atsakyti.
„Atliktos ekspertizės, susijusios su jos psichika, yra visiškai normalu. Net gynybos atžvilgiu tai gerai. Nėra taip vertintina, kad jei man atliekama ekspertizė, tai aš jau nesveikas. Išvadoje nieko bendro su psichinėmis ligomis, paminėta tik tai, kad ji – jautrus žmogus“, – sakė advokato padėjėjas.
Primename, kad riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Riaušės prie Seimo
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
