Neseniai Kauno menininkų namų vadove tapusi Simona Savickaitė gerai pažįstama tiems, kurie tarp „Kaunas 2022“ atradimų yra pasižymėję naujas miesto tradicijas. Tai – gegužės pabaigoje, pasitinkant Kauno gimtadienį, ilgu vakarienės stalu Laisvės alėją paverčianti Kiemų šventė, per karantiną nuobodulį nuspalvinęs projektas „Kultūra į kiemus“, iš kasdienybės ir rutinos pasprukti kviečiantis „Fluxus“ festivalis.
Juos Simona, kuri taip pat dirbo ir didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių kuratorė, rengė su bendruomenių platformos „Fluxus Labas!“ kolegomis ir Kauno gyventojais. Šiuos renginius, taip pat ir miestiečius prie vandens artinančią iniciatyvą „Švęskime upę“, ji „atsinešė“ kraičio į naująją darbovietę. Taip turtėja daugiau nei pusšimtį metų veikiančių Kauno menininkų namų veiklų panorama, kurioje iki šiol buvo daug dėmesio menų išraiškoms, žanrų sintezei, tyrimams, edukacijai.
Su Simona kalbamės pirmame Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotos vilos aukšte, kur įsikūrusi KMN skaitykla. Joje pakanka ir vietų dirbti, ir knygų, žurnalų, muzikos įrašų įkvėpimui. Kaisdama arbatą naujoji kolektyvo vadovė išduoda, kad anksčiau daugiau dirbo projektiniu principu, taigi žmonės susiburdavo ir išsiskirstydavo, o dabar įdomu mokytis naujų įgūdžių, kaip palaikyti ir įkvėpti įstaigos komandą, kuri jau turi savo tradicijų.
Simona, VDU baigusi Socialinių mokslų magistrantūros studijas, kilusi iš Mažeikių, kurį laiką gyveno Vilniuje, tuomet Kaune darbavosi renginių organizavimo įmonėje, kol galiausiai išvyko metams į Aziją. Grįžusi sau pasakė, kad savo veikloje nori mažiau komercijos, daugiau indėlio visuomenei. Užpildė tuomet bendruomenių agentus būrusios „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ anketą ir taip pamažu įsisuko į veiklas.
– Simona, ar pameni savo pirmą įspūdį apie KMN?
– Tai buvo industrinės kultūros platformos MATTERS renginiai. Lankiausi gal trijuose šiuolaikinės muzikos koncertuose ir galvojau: wow, šitoj erdvėj prasiplečia minčių horizontai, čia gali tapti atviresniu, tolerantiškesniu, labiau priimančiu. Nieko panašaus nebuvau mačiusi ir girdėjusi. Tad KMN mano galvoje ir tapo erdve, kurioje viskas kiek kitaip, nei visuomenėje vyraujantis standartas. Kita vertus, bendraudama su kauniečiais dažnai išgirstu nuogąstavimą, jog tai yra išskirtinai menininkams skirta erdvė, tad šį požiūrį labiausiai norisi pakeisti.
– Atrodo, iš „Kaunas 2022“ paveldėti nauji projektai dera su tokiais KMN kuruojamais įvykiais, kaip Putvinskio gatvės diena ir Kauno kultūros mugė. Visą šiltąjį sezoną užpildysite veiklomis po atviru dangumi?
– Sezoną įrėmins du labai aktyvūs ir intensyvūs mūsų komandai ir miestui savaitgaliai. Gegužės 26 d. laukia Kiemų šventė, gegužės 27 d. – Putvinskio gatvės diena ir „Švęskime upę“. Rugsėjo 9 d. – „Fluxus“ festivalis, tą patį savaitgalį – Kauno kultūros mugė, tikiuosi, kad netrukus prie rudens pradžios programos prijungsime ir jau tradicinį kariliono festivalį.
– O kaip „Kultūra į kiemus“? Karantino metu įdomių, aktualių menininkų pasirodymus per langus, iš balkonų stebėję Kauno ir Kauno rajono gyventojai netruko susidomėjimą šiuo projektu perduoti ir kitiems, pernai pati atradau ne vieną skambų savo ir kitų miesto mikrorajonų kiemą. Kur reikės eiti šiemet?
– Dar nenusprendėm! Tikriausiai į miesto kiemus grįšime po „Kiemų šventės“, kuri taps muzikos ir kaimynystės mieste sezono startu. Pasiteiravimų „o gali pas mane į kiemą atvažiuoti koncertas?“ tikrai daug, todėl šį kartą pasirodymo savo kieme reikės nusipelnyti (šypsosi). Vasaros pradžioje planuojame skelbti atvirą kvietimą kiemų bendruomenėms – jos turės sumanyti, kaip privilioti projektą į savo kiemą, įrodyti, kad jų kiemas bendruomeniškiausias, unikaliausias ir nusiteikęs švęsti, o mes pasistengsime, kad kiemo šventės metu gyventojai kartu galėtų pasimėgauti ne tik bendra vakariene, bet ir kultūriniu pasirodymu.
– KMN komandos nariai kiekvienas turi savo „arkliuką“, sritį, kuri jiems rūpi, jaudina ne tik profesine prasme, bet ir asmeniškai. O koks tavasis „arkliukas“?
– Pamenu, viename bendruomenių renginių vieniša senjorė susipažino su kita panašaus amžiaus moterimi. Nuo to laiko jos visada visur eidavo kartu. Toks pokytis, labai nedidelis, yra tai, dėl ko dirbu su bendruomenėmis. Apskritai gražu, kai žmonės randa prasmę tame, ką daro. Pernai rudenį didžiajame „Fluxus festivalyje”, kai pasirodymus Parodos kalno papėdėje rengė visos bendruomenės, daug žmonių išvis pirmąkart lipo ant scenos: kojos dreba, viskas baisu, bet jie tikrai tą vakarą atsimins, kaip vieną iš įsimintiniausių metų, o gal ir gyvenimo, įvykių.
– Kas tave motyvavo prisijungti prie būtent šios komandos?
– Dar visu tempu vykstant „Kaunas 2022“ programai susipažinau su daug puikių žmonių, atradau nuostabių dalykų, kurie įprasmina gyvenimus – nesinorėjo to paleisti. Pradėjome svarstyti, kad Kauno menininkų namai gali būti ta vieta, kurioje tęstume dalį pradėtų iniciatyvų ir taip išlaikytume „Fluxus Labas!“ sukauptą įdirbį, patirtį, kontaktus. Tuo pačiu bendruomeninėse veiklose norėjosi didesnės šiuolaikinio meno integracijos, dėl šios priežasties KMN atrodė kaip tinkama vieta šių dviejų krypčių sinergijai. Be to, šiuo metu man KMN puiki erdvė mokytis, kas dieną sužinau ką nors naujo. Nekalbu tik apie biurokratines subtilybes – pati komanda suteikia daug žinių ir motyvacijos.
– Ką atsinešei pirmąją darbo dieną – ar turėjai konkretų planą?
– Na, žinoma, turėjau šį tą pasirašiusi. Savo aplinkoje atlikau nedidelį tyrimą ir supratau, kad net ir kultūros lauko žmonėms KMN atrodo gana uždara vieta, bet juk yra visai ne taip. Noriu stiprinti atviros organizacijos įvaizdį, sieksiu, kad būtume tikras kultūrinis hub’as, matomas visų miestiečių ir jiems prieinamas.
– Kaip apibūdintum KMN nieko apie juos nežinantiems? Juk tai ne tik koncertų ar parodų erdvė, ne tik skaitykla…
– Taip, lengviausia apibūdinti minint kryptis, kuriomis judame. Jau kiek papasakojau apie bendruomenių kryptį ir mano iš „Kaunas 2022“ atsineštus renginius. Tuomet edukacijų programos, darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Darbas įvairiomis priemonėmis – tai literatūra, kinas, dirbtuvės. Šiemet kviesime pas mus reziduoti kylančius kuratorius – tai unikali programa Lietuvoje. Žinoma, ir parodos, daugiausiai šiuolaikinio meno. Taip pat – platformos kultura.kaunas.lt stiprinimas, kartu ir vietos kultūros lauko būrimas.
Neatsitiktinai pakviečiau susitikti KMN skaitykloje. Čia tikiu, gali vykti ne tik darbas (visada esame atviri norintiems tiesiog ramiai pabarškinti klaviatūra ar paskaityti) bei pokalbiai, bet ir kameriniai koncertai. Dar labai reikėtų kavinės, tiesa?
Visko daug, ir nors mūsų komanda nedidelė, šiuo metu – 16 žmonių, kiekvienas dega tuo, ką daro. Manau, taip daug naudingiau visiems, nei mechaniškas užduočių vykdymas.
Tad labai kviečiu Kauno kultūros entuziastus, bendruomenes, menininkus jungtis prie Kauno menininkų namų šeimos. Kaunas turi nuostabų pastatą V. Putvinskio gatvėje, kuris vertas tapti mūsų visų kultūros, kūrybos ir susitikimų vieta.
