Biofarmacijos įmonė „Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl COVID-19 greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.
Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.
Šis teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną ir buvo galutinis, Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.
„Mes nebuvome patenkinti teismo sprendimu, manome, kad jis ydingas dėl nuosavybės teisių pažeidimo, lėšų atėmimo“, – BNS sakė „Profarmos“ advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Vyriausybės atstovas EŽTT skelbia, kad šis Strasbūre įsikūręs teismas perdavė Lietuvos Vyriausybei skundo autorių peticijas prieš Lietuvą.
Jose skundžiamasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo straipsnį, numatantį nuosavybės apsaugą.
Pareiškėjos bendrovės kreipėsi į teismą, teigdamos, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų joms teko pernelyg didelė našta.
Kaip skelbiama, EŽTT bylą nagrinės kreipdamas ypatingą dėmesį į tai, ar nacionalinės teisės normos –Viešųjų pirkimų įstatymas ir Civilinis kodeksas –, kuriomis rėmėsi nacionaliniai teismai šioje byloje, buvo pakankamai prieinamos, aiškios ir numatomos ir ar dėl valstybės valdžios institucijų viešojo pirkimo metu padarytų klaidų pareiškėjos patyrė pernelyg didelę individualią naštą.
Bylinėjimasis kilo, kai valstybė, 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai, nusprendė sudaryti sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, įsigijo pusę milijono greitųjų testų.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus. Ieškinys buvo patenkintas.
Teismai atkreipė dėmesį kad „Bona Diagnosis“ buvo įsteigta ir kaip juridinis asmuo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 metų kovo 18 dieną, tai yra prieš pat sutarčių dėl COVID-19 testų pasirašymą ir sutarties su „Rouen Grains“ sudarymą; įmonės buveinė registruota 2,98 kvadratinio metro ploto negyvenamojoje patalpoje – sandėliuke Vilniuje.
Todėl teismas kaip nepagrįstus ir nelogiškus atmetė įmonių teiginius apie nuo seno buvusį „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains“ bendradarbiavimą, dar 2020 metų vasarį vykusias diskusijas dėl bendradarbiavimo.
Teismai atkreipė dėmesį, kad „Profarma“, su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudariusi didelės vertės sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę „Bona diagnosis“.
Iš „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš „Profarmos“.
