Sekmadienį daugiau nei 4000 bėgimo entuziastų varžėsi Kauno gatvėmis – Laikinojoje sostinėje 11 kartą vyko „Kauno Akropolio maratonas”. Ypatinga sėkmė lydėjo Lietuvos stajerius: po 10 metų pertraukos tiek vyrų, tiek moterų 42,195 km distancijos nugalėtojais tapo lietuviai.
Šypsena nuo Lietuvos 100 km bėgimo rekordininkės Gitanos Akmanavičiūtės veido nedingo nei finišo tiesiojoje, nei ją kirtus. Kaunietė maratoną įveikė per 2 val. 50 min. 34 sek. bei 1 min. 9 sek. pagerino nuo 2019-ųjų ukrainietei Irinai Masnyk priklausiusį varžybų rekordą. G. Akmanavičiūtės rezultatas – geriausias jos karjeroje, nurodo maratono organizatoriai.
„Iš tikrųjų labai norėjau ant tos taurės savo pavardę įsirašyti (juokiasi – aut. past.). Vis neišeidavo, vis kažkas sutrukdydavo ir nebėgdavau. Labai tikėjausi, kad nebus per karšta, nes forma gera, – komentavo maratono nugalėtoja G. Akmanavičiūtė. – Mačiau iš treniruočių, kad lengvai pavyks pagerinti asmeninį rekordą. Sau buvau išsikėlusi tikslą švieslentėje pamatyti 2 val. 50 min., nežiūrint į sekundes.“
Vos po trijų savaičių geriausia Lietuvos ultra bėgikė sieks šalies rekordo 100 km nuotolyje. Pasak G. Akmanavičiūtės, specifinis pasiruošimas bekelės varžyboms (trail – angl.) padėjo jai pasiekti geresnių rezultatų ir maratone.
„Žiemą intensyviai ruošiausi bekelės bėgimui Gran Kanarijoje: surinkau daug kilometrų, daug sukilimo. Po Gran Kanarijos varžybų porą mėnesių intensyviai padirbėjau greičio treniruotėms ir matome – rezultatas puikus“, – džiaugsmo neslėpė G.Akmanavičiūtė.
Antrą vietą iškovojo Zita Kosač (2 val. 54 min. 43 sek.), trečiąją – Viktorija Kalvelytė (3 val. 11 min. 33 sek.).
Tarp vyrų ilgiausioje „Kauno Akropolio maratono“ distancijoje nugalėtoju tapo Modestas Dirsė (2 val. 28 min. 30 sek.), kuris 1 min. 41 sek. pranoko ukrainietį Vitalijų Kuznecovą bei 6 min. 41 sek. – NATO kariškį Iwaną Kammingą.
„Pirmą pusę gal šiek tiek bėgau per greitai, nors planas buvo pradėti greičiau, su pusės maratono bėgikais. Pasiruošimas buvo geras ir dėl to tikėjau, kad galiu bėgti jų tempu. Po pirmo rato vedlys truputį ne ten nuvedė, ukrainietis apsilenkė, o man užspaudė šoną – bėgau už jo iki kol atsistačiau. Nuo tada ir keitėmės: jis bandė pagreitėti, dėti sprintukus, bet nepaleidau ir taip vienas kitą patampėme. Likus 6 km nubėgau į priekį, bet galvojau, kad mane dar gaudys“, – pasakojo M. Dirsė.
Lengvaatletis yra laimėjęs abu svarbiausius Lietuvos maratonus – rudenį jis buvo greičiausias Vilniuje. Tiesa, pergalę Kaune jam iškovoti buvo sunkiau.
„Sunkiau Kaune, nors greitis buvo minute lėtesnis. Pirma pusė per greita, išbalansavimas pirmo rato gale, todėl antroje pusėje buvo kova su savimi. Mintyse sakiau, kad reikia laimėti ir kovoti iki galo“, – valią trasoje pademonstravo M. Dirsė.
„Hollister pusmaratonio“ rungtyje geriausiai sekėsi estei Laurai Maasik (1 val. 16 min. 59 sek.), pranokusiai Gintarę Gečienę (1 val. 27 min. 52 sek.) bei čekę Janą Grygarovą (1 va. 29 min. 52 sek.). Aukštą penktą vietą iškovojo į Paryžiaus paralimpines žaidynes besitaikanti Aušra Garunkšnytė (1 val. 32 min. 20 sek.).
Analogiškoje vyrų rungtyje stipriausias buvo Andrius Preibys (1 val. 13 min. 2 sek.), kuris 52 sek. aplenkė Vaidą Ramanauską bei 1 min. 19 sek. – bronzą iškovojusį Justiną Čekanauską.
„Po 12 kilometrų pavyko padidinti tempą ir pabėgti nuo varžovų. Trasoje dairytis nesidairiau, bet prieš apsisukimą pasižiūrėjau, kur yra varžovai ir mačiau, kad turėčiau finišuoti pirmas, – apie pergalingas varžybas pasakojo A. Preibys. – Pirmą kartą bėgu Kauno maratone. Viskas gerai, man nebuvo per karšta, viskas super. Ar išvysite mane čia bėgantį maratoną? Galbūt, galbūt…“
„Kauno Akropolio maratono“ metu taip pat vyko „Activus 400 m“ vaikų bei „Toyota 1,5 km“ šeimų bėgimai. „SDG 5 km“ distancijoje triumfavo Jonas Beleška (16 min. 52 sek.) bei Vilmantė Stašauskaitė (18 min. 23 sek.), o „Hella Forvia 10 km“ nuotolyje – Povilas Pečiukonis ir Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Įdomu tai, kad pastarieji du bėgikai finišo liniją kirto drauge ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusios maratonininkės Kaune neaplenkė joks vyras.
„Esu bėgusi gal kokiame dešimtyje Kauno maratonų – visada čia smagu bėgti. Rezultatą vertinu gerai. Oras geras, nors gal kiek karšta ir vėjuota. Nesitikėjau, kad finišuosime kartu su Povilu, bet likus keliems kilometrams pamatėme, kad dviese dirbti lengviau ir pabandėme tą daryti iki galo“, – sakė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Tarp beveik 1000 šios distancijos dalyvių į geriausiųjų 80-uką prasibrovė ir šiemet karjerą baigęs krepšininkas Mantas Kalnietis.
„Tai pirmas mano toks blynas ir reikėjo viską perkelti per mėnesį. Pabandžiau užsiregistruoti, pasportuoti, pasitreniruoti, bet čia kaip krepšinio aikštelėje – jei nesitreniruosi, tai labai gerai ir nebus. Aišku, esu patenkintas, kad baigiau. Turėjau tikslą kovoti su savimi. Buvo toks noras įtilpti į 45 minutes, o antrąjį tikslą – nubėgti per 47 min. – įgyvendinti pavyko. Dabar tikslas treniruotis ir kitais metais pasiekti pirminį tikslą“, – teigė M. Kalnietis.
11-ajame „Kauno Akropolio maratone“ dalyvavo net 34 šalių atstovai.
