Pasikeitusios gyventojų nuotaikos dėl nuolatinės informacijos apie karą, galimą recesiją ir politinius skandalus keičia ir akcentus, pagal kuriuos visuomenė vertina įmones. Tokias nuotaikas atskleidė aštuntą kartą atliktas Lietuvos Reputacijos indekso tyrimas, kuris parodė, kad siekiant išlaikyti reputaciją, įmonėms tenka traukti „naujus ginklus“.
Bendras reputacijos indeksas šiais metais siekia 28 balus, pernai jis buvo 24, rašoma „Fabula Rud Pedersen Group“ pranešime žiniasklaidai.
„Prieš porą metų svarbiausia tema buvo pandemija, pernai – karas Ukrainoje, o šiemet toną diktuoja ekonomika, rezultatuose juntamas recesijos skonis. Tai suteikė daugiau svorio tokiems reputaciją formuojantiems veiksniams kaip finansiniai rezultatai, vadovų lyderystė, sąžiningumas. Disciplina, mokėjimas parodyti gerą kainą, padėti žmogui, atsižvelgti į vartotojo poreikius, empatiškai komunikuoti – tai labiausiai padėjo reputacijai“, – sako Rūta Gaudiešienė, bendrovės „Civitta“ partnerė, marketingo ir rinkos tyrimų ekspertė.
Verslo ir viešojo sektoriaus Reputacijos indekso tyrimą atlieka konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Civitta“, kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija LiMA, savanoriška, nepriklausoma didžiausių ir aktyviausių Lietuvos ekonomikos investuotojų verslo asociacija Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.
„Šiais metais naujų audringų įvykių pagaliau buvo mažiau nei pernai. Visuomenės dėmesį labiausia kaustė vykstančios paramos Ukrainai akcijos, savivaldybių rinkimai ir politiniai skandalai. Tiek verslas, tiek gyventojai po truputį veržiasi diržus matydami kainų augimą, nors didesnės ekonominės krizės kol kas išvengta. Tokioje aplinkoje stebime įmones, kurios savo reputaciją naudoja kaip skydą nuo neigiamų aplinkos veiksnių, ir žavimės verslais, kurie panaudoja reputaciją kaip ginklą, užimdami lyderiaujančias pozicijas“, – sako Raminta Rimkienė, agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ direktorė ir partnerė.
Labiausiai reputaciją auginusios ir smukdžiusios bendrovės
Iš viso į verslo reputacijos tyrimą šiemet buvo įtraukta 51 Lietuvos įmonė iš 11 sektorių. Reputacijos lyderių pagal sektorius trejetukas išliko nepakitęs – biotechnologijų bendrovės, vaistinės ir startuoliai. Visgi, atotrūkis tarp pirmųjų vietų kasmet vis mažėja, o jiems į nugarą alsuoja ir naujai šiemet išskirtas sektorius – siuntų paslaugos.
Jau daug metų tie patys sektoriai išlieka reputacijos lyderiais. Visų pirma, tai biotechnologijų įmonės, jas vejasi vaistinės ir startuoliai. Tačiau beveik kiekviename verslo sektoriuje yra puikios reputacijos įmonių. Tai reiškia, kad nesvarbu kokiame sektoriuje veikia, kiekviena įmonė gali sukurti savo reputaciją nuosekliais veiksmais. Didėjanti lyderių įvairovė, kitų sektorių pastangos veržtis aukštyn leidžia prognozuoti, kad ateinančiais metais galime laukti dar daugiau pokyčių“, – mano R. Gaudiešienė.
Savo reputaciją per metus pagerino vaistinės, IT ir telekomunikacijų bendrovės, o visuomenės grupėje pirmą kartą per ketverius metus ir įmonių grupių atstovai sulaukė pagerėjusio įvertinimo. „Girtekos“ ir „MG Grupės“ augimą turbūt galima sieti tiek ir su vykdytu „rebrandingu“, tiek ir „MG Grupei“ palankiu teismo sprendimu politinės korupcijos byloje, kadangi pagerėjo tiek bendrovės vadovų komandos, tiek sąžiningumo vertinimas. Visgi, nors ir pakėlusios reputaciją, jos kartu su didžiausią nuosmukį patyrusiomis valstybės valdomomis įmonėmis liko prasčiausiai vertinamais sektoriais. Reitingų dugną uždaro „Vičiūnai“, kurių reputaciją keli metai iš eilės tiesiog žlugdo įmonės elgsena Ukrainos karo akivaizdoje.
Pasak R. Gaudiešienės, svarbu atsiminti dar ir tai, kad atsispyrus nuo dugno kilti lengviau, nei jau esant reitingų viršuje. Todėl ypač norisi atkreipti dėmesį į „Telia“ ir „Tesonet“ šuolius. Duomenys rodo, kad „Telia“ greičiausiai iškėlė pozityviai pristatyta lyderių kaita. Naujos generalinės direktorės Giedrė Kaminskaitė-Salters paskyrimu labiausiai galima paaiškinti išaugusį Telia vadovų komandos ir dėmesio klientams pozityvų vertinimą, na o „Tesonet“ pagarbą pelnė savo aktyvia pozicija paramos Ukrainai klausimu.
Į Ukrainos temą žvelgiama per naują prizmę
Lyginant su pernai metais, tyrimo duomenys parodo, kad paties fakto, ar įmonė remia Ukrainą aktualumas menksta, tačiau pagalba Ukrainai daro įtaką reputacijai per skaidrumo, pačios organizacijos finansinio stiprumo bei įtakos Lietuvos gerovei prizmę: ar tu esi sąžiningas Lietuvai, ką duodi savo šaliai, o gal susidedi su priešais. Štai iš Rusijos nepasitraukusių „Vičiūnų“ reputacija – dugne, o prie „Radarom“ akcijos įspūdingai prisijungusios „Tesonet“ – tope“, – pastebi R. Gaudiešienė.
Tyrimas parodė, kad svarbiausiomis dimensijomis vertinant verslo reputaciją išlieka produktai ir paslaugos (ar jų patirtis atitinka lūkesčius), valdymas (ar verslas yra sąžiningas ir atsakingas) bei darbo aplinka (ar įmonei rūpi darbuotojai). „Šiemet nauja yra tai, kad išaugo produktų ir paslaugų svarba, o darbo aplinkos, darbdavio įvaizdžio elementų reikšmė kiek sumenko. Tai galima sieti su sumažėjusiu ekonominiu saugumu, infliacija taip pat atkreipia dėmesį į produktų ir paslaugų kokybę – ar ji patenkina poreikius už išaugusią kainą?“, – dėsto R. Gaudiešienė.
Atskirai daugiau analizuota ESG (aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos – angl. Environmental, Social and Governance) veiksnių įtaka reputacijai. Paaiškėjo, kad labiausiai žmonėms rūpi valdysenos aspektas – t. y., ar įmonė veikia skaidriai ir prisideda prie šalies ekonominės gerovės, tačiau pastebime, kad stipriai pateikti S (social) aspektai kėlė į viršų labiausiai augusias įmones
Geriausią reputaciją turinčios viešojo sektoriaus įstaigos vardą šiemet išlaikė tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Iš trijų savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų – prasčiausia reputacija išsiskyrė sostinė.
Šiemet pirmą kartą įvardytos ir geriausią online reputaciją turinčios bendrovės – kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ ir Lietuvos oro uostai. Tai įvertino duomenų analizės kompanija „Repsense“, sukūrusi dirbtiniu intelektu paremtą algoritmą, leidžiantį objektyviai ir metodiškai pamatuoti internetinėje erdvėje siunčiamo signalo kokybę.
Daugiau šia tema
Geriausios reputacijos lyderių trejetas:
– Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“;
– Verslo akseleratorius „Tesonet“;
– Mažmeninės baldų ir namų apyvokos prekių tinklas IKEA.
Metų reputacija viešajame sektoriuje – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Metų reputacija visuomenės kategorijoje – vaistinių tinklas „Camelia“.
Metų reputacija nuomonės formuotojų kategorijoje – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific“.
Metų online reputacija (vienodą balų skaičių surinko) – kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ ir Lietuvos oro uostai.
Didžiausias teigiamos reputacijos šuolis – telekomunikacijų bendrovė „Telia“.
Metų reputacija – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific“.
Reputacijos indekso tyrimas – išsamiausias ir objektyviausias sociologinis tyrimas Lietuvoje, leidžiantis geriau suprasti sprendimus priimančių asmenų, nuomonės lyderių bei visuomenės nuomonę apie didžiąsias privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas.
Atliekant reputacijos tyrimą buvo apklausta 1960 respondentų, suskirstytų į tris grupes: 1 221 plačiosios visuomenės atstovas, 396 nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir 343 sprendimų priėmėjai (didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, verslo organizacijų arba asociacijų vadovų, politikų, žiniasklaidos savininkų, ambasadorių ir t. t.).
Tyrime analizuojamas respondentų požiūris į įmonę, instituciją, įstaigą – ar ji suvokiama, kaip turinti gerą reputaciją, ar ji yra mėgiama, ar ja pasitikima. Taip pat tiriami svarbiausi reputacijai įtaką darantys atributai: produktai ir paslaugos, rezultatai, valdymas, inovatyvumas, lyderystė, darbo aplinka, pilietiškumas.