1930 m. pabaigoje Laisvės alėjoje atidarytas kino teatras „Forum“ (nuo 1951 m. „Laisvė“) buvo laikomas prestižiniu. Jį projektavo garsus architektas Karolis Reisonas, kūręs ir Prisikėlimo bažnyčią, Žemės banko rūmus bei kt. Buvusi legenda jau ne vienerius metus stovi apleista ir nyksta tiesiog akyse. Objekto savininkai UAB „Galinta ir partneriai“ teigia, kad pastatą planuojama atstatyti, šiuo metu gryninamos idėjos.
Buvęs kino teatras „Forum“ (vėliau „Laisvė“) stovi Laisvės al. 46A – visai netoli 1940 m. atidaryto kino teatro „Romuva“, pernai po rekonstrukcijos vėl atvėrusio duris.
Tarpukario legenda
Pasak gido, VšĮ „Unikalus paveldas“ direktoriaus Jono Oškinio, kino teatras „Forum“ buvo itin prestižinė verslininko iš Amerikos Stasio Pociaus investicija. Beje, panašiu metu jo broliui Kaziui priklausė viešbutis „Locarno“ (vėliau „Lozana“), su amerikietiško stiliaus baru.
1930 m. pabaigoje atidarymo šventėje naująjį kino teatrą iškilmingai pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Teatrui vadovauti paskirtas Lubomiras Juchnevičius. Interjeras pasižymėjo prabanga: erdvi ir gerai ventiliuojama salė buvo išpuošta kilimais, švietė sietynai. Čia rodyti geriausi Europos ir Amerikos filmai. Žiūrovai galėjo išvysti: „Vakarų fronte nieko naujo“, „Marokko“, „Monte Carlo“, „Meilės valso sūkuryje“ ir kt.
„Kinui buvo nupirkta brangi naujausia technika, nusamdytas „simfoninis orkestras“. Iš pradžių kinas turėjo 550 vietų salėje ir 190 vietų balkone, XX a. 4 deš. viduryje – 660 vietų, o prieš pat Antrąjį pasaulinį karą – 700 vietų. Tik 1939 m. jį modernumu ir talpumu pradėjo vytis kai kurie naujai atidaromi Kauno kino teatrai – „Daina, „Aušra“, „Romuva“, – pasakojo gidas J. Oškinis.
Anot jo, išskirtinį „Forum“ populiarumą bei aukštesnį statusą rodo ir vokiečių okupacijos laikų per Antrąjį pasaulinį karą dokumentai archyve: „Atrodo, šiam teatrui buvo suteikti ne tik filmų rodytojo, bet ir distributoriaus statusas, tai reiškia, jame veikė kino platinimo įstaiga, filmais aprūpindavusi ir kitus kino teatrus, provinciją“, – teigė gidas.
1931 m. spaudoje pažymima, kad Kaune veikė net 15 kino teatrų. „Forum“ laikytas lietuviškiausiu ir geriausiu iš jų. 1931 m. jame parodyta pirma lietuviška komedija „Onytė ir Jonelis“.
Pokariu tapo „Laisve“
Sovietmečiu „Forum“ buvo pervardintas į „Laisvę“ ir toliau išlaikė aukštą kino lygį.
„XX a. 5-6 deš. šis kino teatras ne tik toliau liko erdviausiu Kaune, čia atkeliaudavo naujausi, labiausiai žiūrovus dominę filmai, kinas nesunkiai įvykdydavo planus, buvo premijuojamas socialistiniame lenktyniavime. „Kauno tiesoje“ spausdintuose Kauno kino repertuaruose „Laisvės“ pavadinimas būdavo viršuje. Tiesa, 1966 m. buvo pastatytas modernus kino teatras „Planeta“ tuom. Lenino (dab. Vytauto) prospekte, paskutinį Tarybų Lietuvos dešimtmetį duris atvėrė „Kaunas“ Kalniečiuose“, – pasakojo gidas J. Oškinis.
1973 m. spaudoje rašoma, kad per dieną „Laisvė“ parduodavo iki 2,5 tūkst. bilietų – lankytojų nestigo.
Jau atgavus Nepriklausomybę „Laisvės“ kino teatre buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje filmų demonstravimo salė su „Dolby Stereo Surround“ garso sistema.
Veikė muzikos bei naktiniai klubai
Gidas J. Oškinis pasakojo, kad XX a. 9 deš., padvelkus pertvarkos vėjams, daugelyje kino teatrų įsikūrė antroji salė – videosalonas, iš vaizdo magnetofonų rodęs tuo metu populiarius kovinius, fantastinius ir erotinius filmus. „Ne išimtis buvo ir „Laisvė“, – pažymėjo pašnekovas.
1995 m. pastato fligelyje atsidarė pirmasis naujųjų laikų formato muzikos klubas „Senasis stalčius“, kur koncertuodavo „Naktinės personos“, „Lemon Joy“, „Requiem“ ir kt.
2001 m. birželį pastatą įsigijo UAB „Galinta ir partneriai“. Anksčiau net 77 proc. šio kino teatro akcijų priklausė Kauno savivaldybei. Naujieji savininkai patalpas nuomojo naktiniams klubams „Combo“, „Metelica“.
2015 m. ir vėliau viešoje erdvėje sklandė žinios apie į „Laisvę“ užklystančius benamius, kitus asmenis. Pastatas ne kartą degė, laužas buvo sukurtas net ant stogo. Nuo statinio krentantis tinkas yra apgadinęs kiemo gyventojų automobilius.
2018 m. pastatą bandyta parduoti – skelbime rašyta, kad už 1,15 mln. eurų parduodamas 0,2 ha sklype esantis 3 tūkst. kv metrų bendro ploto pastatas Laisvės alėjoje 46A.
Laukia atgimimo
Kaip dabar atrodo tarpukario pažiba? Pastatas apleistas, aptrupėjęs, išdaužytais langais, dalis jų užkalti faneros plokštėmis, pastato sienos aprašinėtos. Šalia galima rasti dėvėtų baldų, kitų rakandų.
„Namo fasade neliko pagrindinių puošybos elementų: puošnių durų, stulpų imitacijos fasado centre ir kristalą primenančio papuošimo virš durų palei stogą“, – apgailestavo istorikas A. Surblys.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas tiki, kad buvęs legendinis kino teatras atgims. Jis informavo, kad objekto būklė yra periodiškai tikrinama seniūnijos specialistų, savininkas įpareigotas tvarkyti jam priklausantį turtą.
„Pastatas Laisvės al. 46A nuo 2018-ųjų kasmet įtraukimas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Jam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 3 proc. (…) Tai apsileidimas, kadangi galimybių susitvarkyti visuomet yra: miestas jau beveik dešimtmetį vykdo Paveldotvarkos programą ir skiria dalinį finansavimą pastatų tvarkybos darbams ar projektų pasiruošimui. Mūsų specialistai gyventojus konsultuoja, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus. Dėl finansavimo taip pat galima kreiptis ir į tarptautinius fondus. Gerųjų pavyzdžių taip pat turime – savivaldybės ir ES fondų lėšomis atnaujintas legendinis kino teatras „Romuva“. Šiemet per Paveldotvarkos programą finansuosime darbus kino teatre „Daina“, – sakė S. Rimas.
Jis nusiteikęs optimistiškai: „Tikiuosi, kad K. Reisono projektuotas ir 1930 m. pastatytas „Forum” kino teatras, sovietmečiu pervadintas į „Laisvę”, bus prikeltas naujam gyvenimui”, – viliasi S. Rimas. Jis akcentavo, kad apleisti ir kritinės būklės pastatai tiek Kauno centre, tiek pakraščiuose ne tik darko vaizdą, bet ir kelia realų pavojų juose ar šalimais jų gyvenantiems, dirbantiems miestiečiams.
Planuoja atstatyti
Pastato savininkai UAB „Galinta ir partneriai“ turi gerų žinių – statinys sulauks dėmesio.
„Pastatą planuojama atstatyti, dabar gryninamos idėjos. Šiuo metu atliekama galimybių studija dėl pastato pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams. Atliekama pastato kultūros paveldo, techninės būklės vertinimas, matavimai. (…) Pastatas visuomet yra prižiūrimas: prižiūrima teritorija, nuolat kontroliuojame, kad į pastatą nepatektų pašaliniai žmonės“, – teigė UAB „Galinta ir partneriai“ atstovė Jūratė Macevičė.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
