Norite išsigryninti pinigų? Gerai apie tai pagalvokite. Jei ateityje ruošiatės imti kreditą, tokie sustojimai prie bankomatų vėliau gali virsti keblumais. Pasirodo, kai kuriems bankams dažnas pinigų išgryninimas kelia įtarimų apie asmens gebėjimą valdyti finansus, o tai lems ir žemesnį kredito reitingą.
Tikrina, ar neturima skolų
Neseniai feisbuke pasklido žmonių diskusijas sukėlusi „Citadele“ banko reklama tokiu užrašu: „Dažnai išgryninami pinigai bankomatuose – žemas kredito reitingas?“
Nejaugi tai reiškia, kad asmuo negalės pasiskolinti, jei nuolat bankomatuose savo reikmėms išsigrynina tam tikrą pinigų sumą?
Tiesa ne visai tokia. „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis portalui lrytas.lt akcentavo, jog, įvertint asmens mokumą ir priimant sprendimą dėl finansavimo suteikimo bei jo apimties, atsižvelgiama į asmens pajamų tvarumą ir jų pakankamumą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus. Taip pat svarbi ir asmens kredito istorija, kaip žmogus anksčiau vykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
„Įsiskolinimai ir laiku nesumokėtos sąskaitos, nepriklausomai nuo jų dydžio, gali pabloginti asmens galimybes pasiskolinti“, – komentavo D. Burdaitis.
Tačiau jis patikino, kad bankas neanalizuoja ir svarstant dėl finansavimo suteikimo neatsižvelgia į tai, kur ir kaip asmuo leidžia pinigus, ar juos dažnai išsigrynina.
Tuos pačius kriterijus naudoja ir SEB bankas, atsižvelgdamas ir į prašomo kredito sumą, terminą bei nuosavų lėšų dalį.
Tai sakė ir Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė. Svarbiausia, ar klientas nėra bankrutavęs ir ar neturi areštuoto turto, o pinigų išgryninimas tikrai nėra rodiklis.
„Puikiai suprantame, kad įvairiose Lietuvos vietose klientai vis dar turi skirtingas galimybes atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pavyzdžiui, apsipirkdami turgavietėse. Kliento pasirinkimai, kaip ir kur atsiskaityti už pirkinius, neturėtų daryti įtakos vertinant kliento kreditingumą“, – portalui lrytas.lt teigė ji.
Svarbus ir pinigų išgryninimas
Vis dėlto, pasak „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, atliekami bankiniai mokėjimai turi privalumų.
„Skaidrus lėšų valdymas, kai jų judėjimas matomas kliento sąskaitos išraše, gali kai kuriais atvejais padėti greičiau ir tiksliau įvertinti kliento kreditingumą bei operatyviau priimti sprendimą dėl kredito suteikimo“, – portalui lrytas.lt paaiškino jis.
Pinigų išgryninimo svarbą paminėjo ir „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė: „Dažnas bei didelių sumų išgryninimas gali sukelti įtarimų skolintojui, nes matomų finansinių operacijų kiekis gali būti per mažas įvertinti asmens patirtį apmokant įvairias sąskaitas ir įmokas.
Taip pat tai gali signalizuoti ir apie mažesnę asmeninių finansų valdymo patirtį, o tai gali reikšti didesnę vėlavimo atsiskaityti riziką. Tad skolintojui gali būti sunku įvertinti, kaip bus elgiamasi su prisiimtu įsipareigojimu ir dėl to yra tikimybė, kad kredito reitingas bus žemesnis.“
Pasak jos, įprastai vertinant kreditingumą atsižvelgiama į šiuos svarbiausius aspektus:
– ar asmuo vėluoja arba yra vėlavęs atlikti mokėjimus?
– kokia yra asmens patirtis prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus?
– kokios yra asmens pajamos?
– kokia yra asmens šeimyninė padėtis?
– kokios yra asmens verslo sąsajos?
– kaip dažnai asmuo naudojasi kredito paslaugomis?
– ar asmeniui buvo skelbtas bankrotas?
Informacija apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymą saugoma 10 metų, tad ruošiantis įsigyti pirkinius su paskola ir norint turėti gerą kredito reitingą J. Bagdanavičiūtė patarė kredito istorija rūpintis nuo pat finansiškai savarankiško gyvenimo pradžios. Būtina visada laiku apmokėti net pačias menkiausias sąskaitas ir stebėti, kad išlaidos neviršytų pajamų.
„Taip pat turimi finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. gaunamų mėnesio pajamų“, – portalui lrytas.lt pabrėžė ji.
Banko atstovės teigimu, kredito reitingas gali priklausyti ir nuo asmens išlaidų, nes pirkimo išsimokėtinai paslaugos yra laikomos kreditu, kaip ir bet kuri banko ar kitos bendrovės suteikta paskola. Jei asmuo daugelį daiktų perka lizingu ir turėjo net keletą paskolų, tačiau įmokas mokėjo laiku, tai kredito istorijos nepablogins.
„Bet jei žmogus paskolas ima nuolat ir iš kelių skirtingų bendrovių arba norėdamas apmokėti senąsias paskolas ima naujas – tai tikrai turės įtakos kreditingumui“, – paminėjo pašnekovė.
Kredito kortelės naudojimas įvairiems pirkiniams taip pat atsispindi kredito istorijoje, tačiau neigiamos įtakos gali turėti tik tada, kai palūkanos neapmokamos laiku. Kitu atveju, jei kredito dalis padengiama nevėluojant, tai bankui parodo, kad klientai, prisiėmę įsipareigojimus, geba elgtis atsakingai.
Ragina elgtis priešingai, nei rekomenduojama
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas pabrėžė, kad kreditingumui svarbiausia ne žmogaus pajamos, o tvarkingas mokėjimas.
„Svarbu, ar jis nėra kažkam skolingas, ar nėra papuolęs į anstolius. Jei jis turėjo lizingus, vartojimo ar kitokius kreditus, ar tvarkingai juos mokėjo, nevėlavo ir ar nepapuolė į „CreditInfo“. O dažniausiai ten pakliūvama, kai turima problemų su mokėjimais.
Nesvarbu, žmogus uždirba 1 tūkst. ar 10 tūkst. eurų. Svarbiausia skolos, turėtos per 10 metų. Tai, kas nutiko prieš 11 metų, nesimato. Tad jei kadaise žmogus turėjo skolų, praėjus dešimtmečiui viskas anuliuojasi, tai lyg amnestija“, – sakė ekspertas.
O tai, ką asmuo daro su uždirbtais pinigais ir ar juos dažnai išgrynina, bankams turėtų būti nė motais.
„Bankai nori, kad žmonės būtų priklausomi nuo banko kortelių ir el. sąskaitų. Kartais žmonės skolinasi, ima pinigus iš kreditinių kortelių ar greitųjų kreditų. Kodėl? Nes nebesuvaldo pinigų, nebesupranta, kur juos išleido, kodėl mėnesio pabaigoje jiems jų trūksta.
Prieš 20 ar 30 metų, kol dar nebuvo įpročio masiškai atsiskaitinėti tik banko kortelėmis, žmonės pinigus valdė, nes žinojo, kad, jei piniginėje liko tik 200 ar 300 litų likus dar savaitei iki algos, už tuos pinigus reikės išgyventi.
O dabar gyventojai gauna algas į debeto korteles. Jie pinigus leidžia, perka rūbus, maistą, pramogas, bet nebepastebi, kad mėnesio pabaigoje kortelėje pinigų nebėra“, – naujienų portalui lrytas.lt trūkumus vardijo pašnekovas.
Jis paminėjo, kad vaikams iki 12 metų nerekomenduojama atidaryti banko sąskaitų ir duoti banko kortelių. Geriau mokėti grynais, kad šie suprastų pinigų vertę, ką už juos galima įsigyti ir kad jų vis mažėja.
„O bankų pagrindinis tikslas, kad nebejaustume pinigų, – piktinosi M. Jansonas. – Bankai nori, kad žmonės skolintųsi, gyventų į skolą, bet neimtų grynųjų pinigų. Aš su tuo visada nesutinku. Dalį pinigų fiksuotoms išlaidoms, komunaliniams mokesčiams ar banko paskolai sumokėti, reikia laikyti banko sąskaitoje, bet kitus pinigus, už kuriuos planuojama pirkti maistą, prekes ar valgyti restorane, reikėtų turėti grynais. Taip matant lėšas piniginėje galima save kontroliuoti ir likus 30 eurų savaitės pabaigoje į restoraną neiti.“
Anot jo, šalia savęs visada svarbu turėti grynųjų ir kritiniams atvejams – jei nutiktų nelaimė, derėtų turėti tokią grynųjų sumą, už kurią būtų įmanoma išgyventi bent savaitę.
M. Jansonas laikosi kategoriškos nuomonės: „Jei darysite viską priešingai, nei rekomenduoja bankai, su pinigais viskas bus gerai.“
O geram kredito reitingui palaikyti M. Jansonas rekomendavo dažnai neimti vartojimo ar kitokių kreditų. Jo pastebėjimu, žmonės mėgsta įsigyti telefonus lizingu, vėliau taip pat moka ir už automobilį, o tada ir už būstą. Kaskart norint vis geresnio ir brangesnio pirkinio ima trūkti pinigų, tada imamas antras, trečias ar net ketvirtas kreditas.
„Taip žmonės įkinkomi į skolas“, – nukirto ekspertas.
Jis patarė vengti bet kokių skolų. Jeigu norima įsigyti naują televizorių, geriau metus pataupyti ir kas mėnesį atidėti po 100 eurų, o ne pirkti jį lizingu.
„Kai imama lizingu, permokama 200 ar 300 eurų. Reikia to vengti. Žmonės nesupranta, kaip reklamos jais žaidžia, jie patiria nuostolius.
Visi norime naujo televizoriaus, automobilio ar telefono. Žinoma, visa tai galime gauti šiandien, iš karto, tačiau už ateities sąskaitą“, – reziumavo M. Jansonas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
