Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sumanymo griežčiau žiūrėti į moksleivių pamokų lankomumą, dalis tėvų jau piktinasi, kad planuojami pokyčiai atneš daugybę nenumatytų iššūkių.
Pasak jų, galimybę lanksčiai susiplanuoti savo laiką neva atimsiantys ministerijos sprendimai kai kurioms šeimoms leis pamiršti apie bet kokias atostogas kartu, nes tėvų raštelis visų praleistų pamokų jau gali ir nebepateisinti.
Tuo metu Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) prezidentas ŠMSM iniciatyvą tik sveikina ir pabrėžia, kad sprendimų dėl itin prasto mokinių pamokų lankomumo ir milžiniško nepateisintų pamokų skaičiaus reikėjo imtis jau seniai, nes problema – itin įsisenėjusi.
Pokyčius planuoja artimiausiu metu
Prieš kelias savaites švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė siūlymus dėl pamokų lankomumo gerinimo. Pažymima, kad artimiausiu metu ministerija ketina siūlyti Švietimo įstatymo pakeitimus ir nustatyti visoms mokykloms bendrą lankomumo tvarką.
Šiuo metu tėvai gali pateisinti pamokas savo rašteliu, iš sveikatos įstaigų pažymų apie vaikų ligas mokyklos negauna. Tai, pasak ministrės, sukelia abejonių, ar vaikas serga, ar visgi yra kažkur kitur, ne namuose.
„Daug dėmesio skiriame ugdymo kokybei stiprinti, tačiau, kalbantis su mokyklų vadovais, pedagogais, išryškėjo opi problema, kuriai įveikti neužtenka tik pedagogų pastangų. Jos neišsprendus, sunku tikėtis didesnės ugdymo kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.
Turi įsivyrauti nulinė tolerancija pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. Nepagerinsime vaikų ugdymo rezultatų, kol mokiniai neatsakingai praleidinės pamokas“, – kovo viduryje sakė J. Šiugždinienė.
ŠMSM siūlo papildyti Švietimo įstatymą nuostata, įpareigojančia mokyklą informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Taip pat įstatymas įpareigotų švietimo ministrą patvirtinti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų reglamentuota, kiek pamokų gali pateisinti tėvai, o nuo kada galioja tik informacija iš e.sveikatos sistemos.
Tėvams kelis kartus pažeidus tvarką, mokyklos Vaiko gerovės komisija kreiptųsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
ŠMSM vadovė kalbėjo, kad tėvų raštelis jau netrukus galėtų pateisinti nuo 4 iki 10-ies praleistų dienų mokykloje, tačiau galutinis dienų skaičius dar bus patikslintas.
Sako, kad apie atostogas jau galės pamiršti
Visgi planuojami pokyčiai jau spėjo nemenkai papiktinti tėvų ir net pačių mokytojų bendruomenę. Mat dalis tėvų savo atžalas ugdymo proceso metu vežasi atostogų – pavyzdžiui, slidinėti į kalnus ar pailsėti į šiltus kraštus, nes kitu metu to suplanuoti negali.
Į portalą lrytas.lt kreipėsi skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut.past.), kuris pats augina mokyklinio amžiaus vaikus, o jo žmona – vienoje iš ugdymo įstaigų dirbanti anglų kalbos mokytoja.
Pasak Tomo, siūlomi griežtinimai dėl pamokų lankomumo jo šeimai reiškia tai, kad atostogauti kartu jai apskritai nebebus įmanoma.
„Aš dirbu tokį darbą, kuriame vasarą gauti atostogas yra labai problematiška. Teoriškai galėtume išvykti per moksleivių atostogas, bet daugelis mano kolegų taip pat turi mažų vaikų, todėl kartais jų gauti man nepavyksta ir tada.
Kadangi vasarą atostogų negaunu, mokinių atostogų metu jų taip pat dažnai negaunu, automatiškai aš su savo šeima tuomet nebegaliu atostogauti niekada. Žmona dirba mokykloje, vadovybė jai pasako, kad atostogos yra mokiniams, o ne mokytojams.
Bet atsiprašau – mano žmona nuo 8 val. ryto iki pusės 1 val. nakties sėdi prie mokyklos darbų. Ji dirba, ruošiasi pamokoms, yra kasdien papildomai užkrauti darbai, kurie net neįeina į jos darbą, ir ji net negali pasiimti atostogų mokinių poilsio metu.
Taip išeina, kad mokytojai yra kažkokie šiukšlės, kurie gali dirbti už minimalų atlyginimą, o aš net negaliu su savo žmona išvažiuoti pailsėti. Sūnaus pasiimti į kelionę prieš pat mokinių atostogas irgi negaliu, nes Šiugždinienė grasina baudomis. Tai apie ką mes kalbame?“ – skaudulio neslėpė moksleivių tėtis.
Tomas taip pat prisiminė situaciją, kai vienas pažįstamas vyras savo sūnų kelioms savaitėms pamokų metu išsivežė į verslo kelionę Azijoje. Pašnekovo teigimu, vaikas per kelionę apie verslą sužinojo tiek daug, kiek mokykloje ar universitete greičiausiai nesužinotų niekada.
„Apie verslą nemoko nei mokykloje, nei universitetuose. Vaikas grįžo gerokai labiau išprusęs ir geografiškai, nes keliavo po Azijos žemyną, išmoko apie verslą, o paskui su korepetitoriais per savaitę viską pasivijo“, – portalui lrytas.lt pasakojo vyras.
Nors šiek tiek atostogų mokytojai turi vasarą, Tomas to irgi nemato kaip tinkamos išeities, nes mokytojams išvykti ilsėtis tokiu metu tiesiog per brangu.
„Pažiūrėkime: vasarą yra patys brangiausi viešbučiai, skrydžių bilietai, brangiausios kelionės, tai mokytojai net neturi iš ko atostogauti. Jei ne antros pusės, mokytojai net išvažiuoti atostogų negalėtų su tokiais atlyginimais.
O dar klausia, kodėl mokytojų nėra – mokytojai ir neis į tokį darbą, jų ir nebus. Žmona iki nakties ruošiasi pamokoms už varganą tūkstančio eurų atlyginimą, ir taip yra kiekvieną mielą dieną“, – piktinosi jis.
Pasak Tomo, pamokų lankomumo griežtinimo idėjos nepalaiko net jo pedagogė sutuoktinė.
„Mano žmona yra anglų kalbos mokytoja – jau dešimtmečiais velykinių atostogų nėra, nes per jas visada yra daromi anglų kalbos egzaminai. Kodėl? Dvyliktokai po egzamino turės vieną laisvą dieną, o kodėl mokytojas negali jos gauti?
Visi kiti egzaminai yra normaliu mokslo metų laiku, o anglų kalbos egzaminai visada velykinių atostogų metu. Mano žmona sako, kad net į Palangą negali nuvažiuoti, nes turi važiuoti ir vertinti egzaminus“, – teigė tėtis.
Tiesa, Tomas neseniai savo vaikus buvo pasiėmęs į kelionę, mokykloje šie nebuvo visą savaitę. Visgi, anot jo, visas pamokas atžalos puikiai pasivijo.
„Mano mama yra buvusi matematikos mokytoja, tai ji sūnui ir su fizika, ir su matematika padeda. Be jokių problemų. Visi namų darbai padaryti, viskas išmokta.
Tėvai ieško galimybių išvažiuoti prieš atostogas, ugdymo metu, o vėliau pasiveja su tais pačiais korepetitoriais, galų gale, ir patys dirba prie stalo. Pats su dukra sėdėjau, dariau namų darbus, ir tai yra įmanoma. Ir tų gąsdinimų čia tikrai nereikia“, – dėstė moksleivių tėtis.
Iniciatyvos reikėjo jau seniai?
ŠMSM atstovai portalą lrytas.lt trečiadienį patikino, kad jokių finansinių baudų dėl nepateisintų pamokų tėvai tikrai negaus. Taip pat, pasak ministerijos, detalesni sprendimai dėl lankomumo gerinimo šiandien dar neaiškūs – vis dar vyksta diskusijos.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus savo ruožtu pažymėjo, jog planuojamų pokyčių iniciatorė yra ne tik ŠMSM, tačiau ir patys mokyklų vadovai bei mokytojai. Pasak jo, problema dėl pamokų lankomumo yra įsisenėjusi ir labai skaudi, tačiau iki šiol niekas nesiryžo jos spręsti.
„Dabar pamatėme pastangas ir sveikiname prasidėjusią diskusiją. Ir gimnazijų asociacija, ir kitų mokyklų asociacijos sakė, kad reikia šitą klausimą analizuoti ir žiūrėti, kas čia negerai. Mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas paskaičiavo, kad mūsų vaikai dėl pačių įvairiausių priežasčių praleistų pamokų mokosi ne 12, o 11 metų.
Aišku, tie duomenys nepatvirtinti, bet sutikime, kad bent jau diskutuoti jie tikrai kviečia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D. Mockus.
LGA prezidentas priminė, kad anksčiau mokyklos žinodavo neaplankytų pamokų priežastis, nes joms būdavo išduodamos ligos pažymos, tačiau dabar to nebėra. Dabar, pasak D. Mockaus, belieka pasitikėti tėvų rašteliais, kurie kartais taip pat gali būti kiek „pagražinti“.
„Daug tėvų atsakingai tą daro, bet tikrai yra nemažai tėvų, kurie lengva ranka pateisina kartais ir simuliuotas ligas. Vėliau atsiranda spragos, tėvai tarsi rodo į mokyklą, bet mes turime prisiminti pareigas, kurios užfiksuotos Švietimo įstatyme. Tėvai, šeimos yra įpareigotos, kad vaikas reguliariai ir punktualiai lankytų mokyklą.
Mokyklų vadovai siūlo trijų lygmenų variantą – pirmas lygmuo butų tas, jog klasės vadovas įspėja mokinį ir šeimą, kad vaikas praleido tiek ir tiek pamokų. Reiškia, pirmas signalas jau duotas, ir šeima įpareigota koreguoti mokinio elgesį. Jei situacija nesikeičia ar net blogėja, antras lygmuo yra mokyklos Vaiko gerovės komisija, o trečias lygmuo – atsakingos institucijos.
Labai svarbu, kad antrame lygmenyje neužbuksuotume, nes kartais būna taip, kad dėl mokyklos nelankymo svarstome, posėdžiaujame pusę metų, metus, o vaikas ir toliau nelanko. Tai priemonės turi būti griežtesnės“, – įsitikinęs LGA prezidentas.
Komentuodamas tėvų pasipiktinimą dėl atostogų, D. Mockus pabrėžė, jog per metus moksleiviai ir jų tėvai turi tikrai ne vieną progą pailsėti.
„Mokinių atostogos yra rudens, yra žiemos, dabar artėja Velykų atostogos. Prašom – jos paskelbtos iš anksto. Kai bus patvirtinti nauji bendrieji ugdymo planai, atostogų datos bus žinomos metus į priekį.
Kitas klausimas yra tas, kad kelionių agentūros mokinių atostogų metu brangina kelialapius, tačiau sutikime, kad mokykla neturi spręsti klausimų, kur kažkas pabrango ir nepabrango. Čia būtų jau pasityčiojimas. Tai pailsėti yra visos galimybės, o mokykla nėra ta institucija, kuri ieškos pigesnių kelionės bilietų“, – svarstė pašnekovas.
Kaip jau skelbta anksčiau, iš 15-os savivaldybių surinkti pastarųjų 6 mėnesių elektroninių dienynų duomenys rodo, kad 65 tūkst. mokinių praleido beveik 4 mln. pamokų, iš jų 20 proc. – nepateisintos. Vidutiniškai vienas mokinys per šį laikotarpį praleido 60 pamokų, t.y. daugiau nei 2 savaites.
„Yra mokyklų, kuriose per pusmetį praleista beveik 20 tūkst. pamokų, iš jų pateisintų – tik apie 10 proc. Yra mokinių, kurie iš viso praleido virš 500 pamokų ir jos visos nepateisintos“, – rašė ministerija.
Pasak J. Šiugždinienės, viena iš priežasčių, kodėl ypač pastaruoju metu prastėja vaikų mokymosi rezultatai, yra ir prastas pamokų lankomumas. Tai esą ypač atsispindi tokiose disciplinose kaip matematika.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
