Nemažai kritikos Lietuvos pasirengimui gintis išsakęs buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas sulaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsako – savo feisbuko paskyroje ministras detaliai pakomentavo kiekvieną generolo pastabą apie tai, ką Lietuva toje srityje jau daro.
Kritika generolo pastabų nelaikantis A. Anušauskas teigė, kad B. Hodgesas neturi visos informacijos, tačiau premjerės patarėjas Vaidas Navickas suskubo šiuos ministro žodžius viešai paneigti ir pridėjo dar daugiau kritikos ministerijai nuo savęs.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai ir politikai svarsto, kad ministro reakcija į generolo išsakytą kritiką atrodo keistai, o viešas tos pačios Vyriausybės pareigūnų santykių aiškinimasis – pavojingas valstybei.
Kritikos neįžvelgė
„Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs JAV atsargos generolas B. Hodgesas kalbėjo, kad, jo vertinimu, Lietuva nėra pasirengusi apsiginti, ir net Vokietijos brigados dislokavimas šalyje tam nepadės. B. Hodgesas klausė apie Lietuvos bendradarbiavimą su Lenkija, kuris, anot jo, galėtų būti aktyvesnis. Generolas pastebėjo žemą visuomenės atsparumą, pasirengimą ginti šalį ginklu.
Kritikos sulaukė karinio rezervo parengtis – generolas pastebėjo, kad Lietuva turi apie 120 tūkst. karių rezervistų sąrašuose, tačiau nė vienas jų nebuvo pakviestas, ruošiamas. „Neįtikėtina“ B. Hodgesas pavadino tai, kiek laiko Lietuva jau stato „Rail Baltica“. Anot jo, Lietuva turi problemų su kariniu mobilumu.
Generolas pabrėžė ir tai, kad Estija, Latvija ir Lietuva beveik neturi bendros ginkluotės, todėl karo atveju negalėtų naudoti viena kitos amunicijos.
Tačiau šiuos pastebėjimus išgirdęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad tai nėra kritika: „Jis išsakė savo abejones, nes neturėjo atsakymų. Tai tuos atsakymus jam galima duoti, jeigu jis paklaustų“.
„Jis atkreipė dėmesį, kad reikia laukti ne tik sąjungininkų, bet ir stiprinti savus pajėgumus. Tą mes ir darome. Jam dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus“, – nurodė A. Anušauskas.
Visgi, „tikrovės neatitinkantį krašto apsaugos ministro samprotavimą“ feisbuke suskubo paneigti premjerės patarėjas V. Navickas.
„Ši idėja gen. ltn. Hodges turbūt buvo žinoma ir iš kitų šaltinių, bet jei ne, ją generolui buvau minėjęs susirašinėjime prieš mūsų susitikimą ketvirtadienį Vilniuje.
Lieka apgailestauti kad, praėjus daugiau kaip metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą, lietuviška divizija vis dar tik idėjos lygmenyje. Raginčiau kuo skubiau pereiti nuo idėjų prie veiksmų. Laiko toliau delsti neturime“, – rašė V. Navickas.
M. Laurinavičius: „Tai problema visai valstybei“
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius nepriimtina vadina situaciją, kai politikai nacionalinio saugumo reikšmės klausimus paverčia rietenų, intrigų dalyku.
„Tokius dalykus politikai, o ypač tos pačios Vyriausybės nariai, net jeigu yra kokių nors skirtingų matymų, vizijų, turi išspręsti uždaruose formatuose ir tokiais klausimais nekelti sumaišties visuomenėje“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
Kodėl jau ne pirmą kartą matomas toks viešas santykių aiškinimasis su A. Anušausku, anot M. Laurinavičiaus, galima tik spėlioti, tačiau tai būtų galima sieti su vidinėmis politinėmis priežastimis.
„Tačiau kai vidinių politinių priežasčių klausimai yra sprendžiami nacionalinio saugumo sąskaita, tai jau yra problema visai valstybei“, – pabrėžė jis.
Politikos apžvalgininko manymu, jeigu premjerė Ingrida Šimonytė nėra patenkinta savo ministro darbu ir todėl savo kritiką išsako, pavyzdžiui, viešai per patarėją, tai nėra teisingas kelias.
„Jeigu premjerė nori kritikuoti ministrą, kai tai susiję su nacionaliniu saugumu, tai kritiką turi pasilaikyti uždariems formatams.
O jeigu yra būtinybė kritikuoti, jeigu yra problemos dėl tokio ministro, kaip krašto apsaugos, tai reikia spręsti klausimus dėl jo užimamų pareigų, o ne užsiimti viešais aiškinimaisis“, – įvertino M. Laurinavičius.
Tuo metu vertindamas JAV atsargos generolo išsakytą kritiką šalies pasiruošimui gintis, M. Laurinavičius pastebėjo vieną visos Lietuvos problemą.
Anot jo, išgirdę konstruktyvią kritiką, užuot į ją įsiklausę, ieškome būdų pagerinti tai, kas nepakankamai veikia, bandome tą kritiką bet kokiais būdais paneigti.
M. Laurinavičiaus manymu, B. Hodgeso pagrindinė žinutė, kad Lietuva per daug kalba apie penktąjį NATO straipsnį, tikisi sąjungininkų paramos, bet per mažai daro pati, yra visiškai teisinga.
„Klausimas, ar tikrai Lietuva padaro viską ir dar daugiau, nei galėtų padaryti, yra pagrįstas.
Manyčiau, kad per daug atsakomybės už mūsų pačių gynybą užkrauname būtent sąjungininkams, o visos diskusijos apie Vokietijos brigadą kaip tik tą rodo – kai mes patys nesame pasirengę tos brigados priimti“, – pastebėjo jis.
V. Malinionis: „Dabar sprendžiamas išlikimo klausimas“
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigia nesuprantantis ministro A. Anušausko reakcijos, kai šis paėmė kiekvieną B. Hodgeso pastabą ir ją viešai paneiginėjo.
„Pirmiausia – faktų nepaneigsi, o vietoj to, kad atsimušinėtų, diskutuotų, reikėtų pradėti ieškoti greitesnių, geresnių sprendimų, kaip paspartinti procesus. Man toks atsimušinėjimas truputį keistokas.
Greičiau tikėčiausi iš ministro kažkokios vizijos arba pasiūlymų, kaip spartinti visą gynybos procesą. Suprantu, kad tai sunku, bet niekas ir nesako, kad tai lengvos dienos“, – pabrėžė V. Malinionis.
Pulkininko manymu, B. Hodgeso pateikti faktai yra 30-ies metų neveiklumo arba neteisingos veiklos rezultatas, kurį dabartinei valdžiai reikia taisyti, bet ne atsikalbinėti.
„Tikiu, kad yra daroma, taisoma, tačiau, kadangi tai yra kritinė situacija, svarbu, kad nebūtų „per lėtai, per mažai, per vėlai“. Galbūt B. Hodgeso žinutė inicijuos daugiau politinės valios“, – neatmetė jis.
V. Malinionis sutiko ir su premjerės patarėjo išsakyta kritika, kad „praėjus daugiau kaip metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą, lietuviška divizija vis dar tik idėjos lygmenyje“.
„Tarp mūsų politikų trūksta tokio skubumo jausmo, yra per daug atsipalaidavimo. Laiko mes turime mažai, šių metų sprendimai turės milžinišką įtaką mūsų saugumui ateityje.
Drįsčiau teigti, kad dabar sprendžiamas net išlikimo klausimas. Todėl reikėtų į tai žiūrėti rimtai, neieškoti atsikalbinėjimų – faktai yra faktai. Reikėtų nesigirti, kad kažkas yra padaryta, o susėsti politikams, ekspertams, ir galvoti, kaip tuos procesus spartinti“, – patarė atsargos pulkininkas.
L. Kasčiūnas: „Nereikia vertinti asmeniškai“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas generolo B. Hodgeso išsakytas pastabas įvertino pozityviai.
„Kartais reikia tokio sukrėtimo, kad apsižiūrėtume, kur esame ir ką darome“, – komentavo jis.
Tiesa, L. Kasčiūnas taip pat pastebėjo, kad kai kurie krašto gynybos elementai, sulaukę B. Hodgeso pastabų, jau sprendžiami, pavyzdžiui – fortifikacijos įrengimas jau prasidėjo.
„Tačiau aš tikrai nepykstu ant generolo, kad jis priminė, kad fortifikacija yra svarbu, tai tik sutvirtino tai, ką visada kalbėjau“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Anot jo, labai svarbi generolo pastaba buvo ir dėl karinio rezervo organizavimo. L. Kasčiūnas pabrėžė, kad „nėra taip, kad niekas apie tai nemąsto“ – anot jo, rezervas jau pradėtas organizuoti, praėjusių metų pabaigoje rezervo kariai gavo nurodymus, kokiam daliniui jie yra priskirti.
Teigiamai L. Kasčiūnas įvertino ir viešą premjerės patarėjo kritiką A. Anušauskui – anot Seimo nario, tokia diskusija stumia į priekį, priverčia pasitempti.
„Dabar važiuojame į KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos), komitetas (NSGK – aut.past.) nuolat kelia klausimą dėl apginklavimo, jų funkcijų.
Ir kiekvieną kartą, kai tik nuvažiuojame, Krašto apsaugos ministerija pora valandų arba pusė dienos prieš, išplatina kokį nors pranešimą spaudai, kaip jie ką planuoja didinti ir stiprinti ten, kur mes važiuojame ir tuos klausimus keliame.
Tad vien mūsų vizitai į įvairias pajėgas irgi yra paskata sistemai veikti. Diskusija yra naudinga pasitempti ir nereikia to vertinti asmeniškai“, – įsitikinęs jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
