Ilgų distancijų bėgimas yra prestižinė, bet tuo pačiu sudėtinga sporto šaka, kuri iš atletų pareikalauja ilgų treniruočių valandų bei itin disciplinuotos kasdienybės. Olimpietis, ilgų distancijų bėgikas bei Lietuvos rekordininkas Remigijus Kančys sako, kad dalyvaujant maratonuose, didžiausias jo konkurentas yra laikas. Ir nors pats juokauja, kad yra tinginys ir maratono trasą visada siekia įveikti per trumpiausią įmanomą laiką, kad kuo greičiau galėtų pailsėti, tačiau tai labiau atspindi iškovotas pergales, o ne profesionalo charakterį.
Kiekvieną sezoną atletui yra keliami aukščiausi tikslai, kurių siekimas neretai patikrina, kur yra jo galimybių ir jėgų ribos. Tokiu režimu Remigijus gyvena jau daugiau nei 17 metų ir kovo 31-ąją dieną kviečia visus į nemokamą seminarą, kurio metu pasidalins ne tik savo asmeninėmis istorijomis, bet ir naudingais patarimais tiek norintiems pradėti bėgioti, tiek ir profesionalams.
Aktyvi vaikystė ir kelias link pirmojo maratono
Nors lengvaatletis buvo aktyvus vaikas nuo pat mažumės ir, kaip pats juokauja, dvejeto iš sporto neturėjo, sistemingai bėgioti pradėjo nuo 11 klasės. „Sportas mane lydėjo nuo mažų dienų. Dalyvaudavau visur, bėgiojau krosus, atėjus kažkokioms varžyboms, jas tiesiog prabėgdavau ir taip iki kitų varžybų. Nebuvo jokio sistemingumo, normalaus ruošimosi bėgimo varžyboms. Lūžis įvyko paskutinėse mokyklos klasėse, o pabaigęs mokyklą Krokialaukyje, įstojau studijuoti į Lietuvos sporto universitetą Kaune“.
Studijų metu Remigijaus dienotvarkė buvo griežtai sustyguota. Dienos metu – paskaitos, po kurių sekė treniruotės, o naktimis – darbas. Tokiu režimu ilgų distancijų bėgikas gyveno iki pat magistro studijų pabaigos. Paklaustas, kaip jam pavyko išlaikyti tokią discipliną, Remigijus sako: „Bėgiojimas man buvo dar sąlyginai šviežiai atrastas malonumas. Norėjosi patikrinti, kur yra mano ribos, kiek jėgų turiu. O ko labai nori, to sieki visomis jėgomis. Kadangi neturėjau galimybių tik mokytis ir sportuoti, pats turėjau priimti sprendimus, kaip rasti viskam laiko. Dabar galiu pasakyti, kad tai mane suformavo kaip asmenybę, užgrūdino.
Ir man pavyko, greitai pripratau prie kitokio gyvenimo režimo, susidėliojau, kuriose studijose privalau sudalyvauti, o kurias galiu paaukoti bėgimo treniruotėms ar galiausiai – miegui. Niekas nenukentėjo, nei studijos, nei treniruotės, nei darbas. Treniravausi, o dešimtukų nepamečiau tiek bakalauro, tiek ir magistro studijose. Beje, kalbant apie darbą – aš naktimis dirbau ne pilnu etatu, tik 10 ar 11 dienų per mėnesį, tad žiūrėkite, kiek dar laisvo laiko turėjau“, – šypsosi lengvaatletis.
Olimpinė svajonė ir asmeninių rezultatų gerinimas
Paskutiniais studijų metais Remigijus pradėjo ruoštis pirmajam savo maratonui Frankfurte. Kaip jis pats sako, pirmojo maratono patirtis buvo visokia, turbūt svarbesnis momentas buvo „pasimatuoti” maratoną, išbandyti save. Pasak pašnekovo, Frankfurto maratonas buvo tarsi simbolinė žyma, nuo kurios jo karjera, rezultatai augo ir vystėsi iki to, ką olimpietis yra pasiekęs dabar. Antrąjį maratoną Remigijus pasirinko bėgti Vilniuje.
„Tai buvo man asmeniškai stiprus maratonas. Prabėgau greitai ir nuo tada užgimė „Olimpinės svajonės link“ projektas. Ši svajonė išsipildė visai netrukus, 2015 metais Berlyno maratone pasiekiau savo asmeninį rekordą, o 2016 metais dalyvavau Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse“, – pasakoja olimpietis. Po olimpiados Remigijus nesustojo, 2017 metais Hanoverio maratone pagerino asmeninį rekordą, kuris tapo trečiuoju greičiausiu laiku Lietuvos maratono bėgikų istorijoje bei įvykdė pasaulio čempionato normatyvą. 2019 metais grįžo į Frankfurtą ir maratoną įveikęs per 2 val. 12 min. 50 sek. pagerino asmeninį rekordą ir pasiekė antrą rezultatą šalies istorijoje. 2022-aisiais metais Kauno maratone Remigijus pagerino trasos rekordą, distanciją nubėgęs per 2 val. 17 min. 17 sek.
Paklaustas, kuris laimėjimas yra pats maloniausias, pašnekovas yra atviras: „Dažnai sulaukiu šio klausimo, bet niekada neturiu vienareikšmio atsakymo. Kiekvienas laimėjimas yra svarus indėlis į sukauptos patirties bagažą, iš visų bėgimų kažko išmoksti. Berlyno maratoną galėčiau įvardinti kaip vieną įsimintiniausių ne tik dėl gero rezultato, jo metu patyriau, koks geras jausmas apima, kai tavo rezultatas pradžiugina ir daugelį kitų žmonių. Visa palaikymo komanda džiūgavo, kad viską padarė tiksliai taip, kaip reikėjo, sklandžiai bendradarbiavo tarpusavyje ir taip padėjo man pasiekti asmeninį rekordą. Mano pergalė buvo ir jų pergalė. Labai šiltas jausmas“.
Motyvacijos iššūkiai neaplenkia ir profesionalų
Remigijaus įprasta diena atrodo maždaug taip – asmeninės treniruotės rytais ir vakarais, treniruotės su lengvaatlečiais, atskiri treniruočių užsėmimai jaunimui bei treniruotės su „Origami runners“ bėgimo klubo nariais. Ir kitą dieną vėl viskas iš naujo. Sportininkas suskaičiavo, kad tokiu ritmu vidutiniškai per dieną jis „suvaikšto“ apie 30 kilometrų, o savaitės rezultatas – nuo 180 iki 200 kilometrų. Nors pašnekovas tikina, kad kai bėgimas yra mėgstama veikla – laiką, praleistą besitreniruojant, vertini kitaip, bet su motyvacijos iššūkiais susiduria ir profesionalai.
„Silpnumo akimirkos ištinka visus. Pavyzdžiui, lauke smarkiai lyja arba labai šalta – aišku, kad mieliau likčiau šiltuose namuose, bet.. bėgimo bateliai visada padėti prie durų ir laukia. Sunkiausia išeiti pro duris, o tada jau kelio atgal nėra. Bėgioti kai šilta – labai gera. Bet reikia visokių patirčių. Kai grįžti namo ir supranti, kad tu įveikei orą, o ne oras tave – didelis malonumas. Tokiais atvejais pasididžiavimas savimi yra tarsi mažas kaupiamasis indėlis į kitą ir dar kitą bėgimą, kai bus prastas oras ar truks motyvacijos“, – asmenine patirtimi dalijasi Remigijus.
O pats didžiausias motyvacijos variklis – išsikelti tikslai. Pasak lengvaatlečio, tai veikia tiek profesionalams, tiek ir pradedantiesiems. Motyvacija gali būti įvairi – nubėgti maratoną, pasiekti asmeninį rekordą, su bičiulių kompanija sudalyvauti bėgimo varžybose ar žingsnių iššūkyje, bėgant aplenkti treniruočių draugą ar tiesiog įveikti pasirinkto ilgio trasą. Motyvacija gali būti ir tokiu būdu skirti laiko sau, bėgant pabūti pačiam su savimi. Didžiausias motyvacijos priešas – monotonija, todėl sportininkas pataria rinktis dinamiškas treniruotes, bėgioti skirtingose aplinkose.
Bėgiojimo pagalbininkai – išmanieji įrenginiai
Motyvacijos neprarasti padeda ir išmanieji laikrodžiai, kurie yra kasdieniai aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių palydovai. Jų pagalba galima ne tik sekti nubėgtą atstumą ar širdies ritmą, jie atlieka ir virtualaus trenerio vaidmenį, parenka integruotas bėgimo programas, užtikrina, kad nenuklystume nuo pasirinkto bėgimo maršruto. Remigijaus ištikimasis treniruočių palydovas – „Garmin“ laikrodis.
„Išmanieji telefonai labai palengvina net tik profesionalų, bet ir mėgėjų gyvenimą. Kas nors kartą yra bandęs bėgioti, sutiks su manimi, kad labiausiai norisi bėgti kuo laisviau, tai yra be jokios papildomos įrangos, kuri erzintų ar trukdytų. Šią problemą puikiai išsprendžia išmanieji laikrodžiai, kurių pagalba galiu ne tik sekti savo pulsą, nubėgtą atstumą, krūvį ar jėgų atstatymui reikalingą poilsį, bet ir paprasčiausiai patogiai klausytis muzikos. Bėgioju vienas ir mano mėgstama muzika man puikiai palaiko kompaniją“, – pasakoja olimpietis.
Paskutinį kovo penktadienį visus bėgiojimo entuziastus kviečiame rezervuoti susitikimui su Remigijumi Kančiu. Sportininkas papasakos dar daugiau įkvepiančių asmeninių istorijų ir pasidalins praktiniais patarimais tiek norintiems pradėti bėgioti, tiek ir profesionalams. Renginys vyks naujai atidaromoje „Garmin“ prekių erdvėje „Topo centro“ parduotuvėje, o renginio dalyvių laukia ne tik įdomūs pašnekesiai, bet ir „Garmin“ įsteigti prizai.
