Šilainiuose įkurto VIII forto teritorijoje kol kas ramu. Čia dar neprasidėjo nei kūrybinės veiklos, nei lysvių sodinimas. Tačiau visai netrukus, vos tik atšils orai, forto slėnis pabus iš žiemos miego – čia laukimas didelis šilainiškių antplūdis, kai gyventojai rinksis tvarkyti forto aplinką, sodinti sėjinukus ir burtis į dar didesnę ir stipresnę bendruomenę, nei iki šiol. Šilainiškiams čia tikra ramybės oazė, kurioje, pasak kultūrinių veiklų kuratorės Evelinos Šimkutės, galima ne tik prisiliesti prie gamtos, bet ir užsiauginti daržovių ar prieskonių.
Fortas, netekęs gynybinės funkcijos
Jau tapo įprasta, kad Kauno tvirtovės fortų teritorijose aktyviai rengiami renginiai kviečiantys burtis vietos bendruomenes. VIII-tojo forto slėnis – išskirtinis. Čia darniai sugyvena ne tik tūkstantinė mikrobiologinė įvairovė, bet ir Šilainių mikrorajono gyventojai. Tuo tarpu anksčiau, prieš šimtą metų jį statę inžinieriai nesitikėjo, kad šis, išskirtinis fortas bus laikomas „nepavykusiu“.
Remiantis istoriniais šaltiniais, Kaune planuota statyti tik 7 fortus, tačiau ilgainiui nuspręsta tvirtovę stiprinti. Penkiakampio formos ir į vakarus orientuotas fortas pastatytas prieš daugiau nei 130 metų. Jau tuo metu tai buvo pats moderniausias tvirtovės fortas, kurio statyboje, skirtingai nei ankstesniųjų, buvo naudojamas betonas.
Tūkstančio karių įgulą po žeme talpinusios kareivinės įgilintos, visiškai padengtos žemės sluoksniu, todėl, skirtingai nei kituose fortuose, neturi fasado. Dėl šios priežasties, fortas traktuojamas, kaip žemės sklypas, o ne kaip valstybei priklausantis statinys.
Prie kareivinių prijungtas didelis, cepelino formos betoninis kaponierius. Tai buvo pirmasis fortas, kuriame veikė elektra ir įrengta moderni, elektros generatoriais varoma ventiliacinė sistema, o visi praėjimai buvo sujungti požeminėmis komunikacijomis. Forto įtvirtinimų kairiojo flango išorėje buvo įrengtas vienintelis Kaune gynybinis vandens griovys, į kurį vanduo iš Nemuno patekdavo per šliuzą.
Tačiau forto gynybinė funkcija neteko prasmės vos šį pastačius, nes dėl neapsižiūrėjimo jis buvo sukonstruotas ant pernelyg žemos kalvos. Priešui įsikūrus ant aukštesnių, arba užėmus IX-ąjį fortą, būtų nesunku jį sunaikinti.
Patalpos susprogdintos, o didelė dalis forto ir senos technikos – po vandeniu. Paprastai, užlietose forto patalpose treniruojasi tik aukščiausią kategoriją turintys narai.
Organizuoja talką
Prieš kelerius metus, kai forto slėnyje pradėjo vykti įvairios veiklos ir kultūrinės dirbtuvės, prasidėjo ir kasmetinio tvarkymosi darbai. Per eilę metų, tiesiog nuo šlaito, į forto teritoriją buvo nustumiamos įvairios šiukšlės ir buitinės atliekos.
„Ko tik neradome – ir padangų, ir statybinių atliekų… Iš čia jau yra išvežta kelios dešimtys tonų šiukšlių. Jas surinkti taip pat nėra lengva. Forto pakraštyje telkšo užpelkėję tvenkiniai, o šiukšlės – kitapus jų, todėl pernai čia statėme tiltą, kad galėtume jas pasiekti. Viską surinkome, o dabar laukia kitas kraštas, kuriame šiukšlių ne ką mažiau“, – pasakoja forto aplinkoje šeimininkaujančios „Kultūros dirbtuvės“ vadovė Evelina Šimkutė.
Tvarkymosi darbai vyks jau visai netrukus: balandžio 15-tą dieną visi neabejingi gamtai ir miestui kviečiami suremti pečius vardan kilnaus tikslo – į talką, kad vasarą vyksiančius renginius būtų galima stebėti ne nuo šiukšlėtos pakalnės, o nuo švarios, žalios vejos.
Forte startuos lauko mokykla
Jau visai netrukus, VIII forto teritorijoje startuos pirmoji tokia Lietuvoje papildomo ugdymo lauko mokykla „Gamta mieste“, kuri 8-18 m. jaunuolius kvies ne tik daugiau laiko praleisti lauke, bet ir tyrinėti gamtoje vykstančius procesus.
Kitaip nei kitose ugdymo įstaigose – šioje mokykloje veiklos vyks tik lauke: pavasarį, vasarą ir rudenį. Čia jaunimas bursis į gamtą miesto viduryje ir galės mokytis daržininkystės, sodininkystės, botanikos, zoologijos, darbo su medžiu ir netgi išgyvenimo gamtoje įgūdžių, o taip pat susirasti naujų draugų.
Lauko mokykloje jaunuoliams bus suteikiamos visos reikalingos priemonės: mokiniai gaus sėklas ir patys galės išsirinkti ką norėtų sėti ir paskui tuo rūpintis. Taip pat daigai, sodo ir daržo įrankiai bei priemonės.
Į programos narystę taip pat yra įtrauktos edukacijos su svečiais ir ekspertais, kurie bus kviečiami atsižvelgiant į jaunuolių išsikeltus asmeninius ir jų grupės mokymosi tikslus. Paskaitas ves maisto grandinės specialistai, ekologai, gamtininkai, zoologai, inžinieriai, verslininkai ir begalė kitų specialistų, kurie padės geriau susipažinti tiek su gamta, tiek su jos išsaugojimu.
„Mokantis pagal gamtos procesus yra ugdomas laisvumas, atsparumas išoriniams dirgikliams, mokomasi prisiimti atsakomybę, pačiam rasti sprendimus įvairiose situacijose, būti empatišku žmogumi. Jaunimas mokysis veikti grupelėmis, prisitaikydami ne tik prie žmogaus poreikių, bet ir gamtos iššūkių“ – naują programą pristato E. Šimkutė.
Neikite į tunelius – čia žiemoja šikšnosparniai
Kaip jau minėjome anksčiau, VIII fortas neturi pastatų, tačiau neužlieti jo požemiai traukia smalsuolius. Forto slėnis atviras, čia nėra nei tvorų, nei vartų, todėl lankytojai į tunelius gali įeiti bet kada.
Tačiau kultūrinių renginių organizatorė Evelina įspėja ir ragina miestiečius neiti į tunelius visu šaltuoju metų laikotarpiu, nes forto tunelių kampeliuose susiglaudę žiemoja šikšnosparniai. Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Milikonių teriologinis draustinis.
„Neikite ne tik patys, bet ir sudrausminkite tuos, kurie į tunelius eina spalio-balandžio mėnesiais. Visą šį laikotarpį orai būna šalti, o čia žiemoja šikšnosparniai, kurie nuo žmogaus iškvepiamo anglis dvideginio lengvai pabunda.
Paprastai šikšnosparniai minta vabzdžiais, o skaniausias delikatesas jiems – uodai. Pabudę ir išskridę anksčiau, nei gegužės mėnesį, šikšnosparniai paprasčiausiai neturi ką valgyti ir žūsta“ – įspėja E. Šimkutė.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
