Ne vienerius metus gyvūnus gelbėjanti VšĮ „Penkta koja“ susidūrė su skaudžia realybe – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) priėmė sprendimą uždrausti organizacijai priimti gyvūnus globai, apkaltindami organizaciją gyvūnų kankinimu. Organizacijos atstovai šokiruoti ir nesupranta tokio tarnybos puolimo, kai pagrindinis jų tikslas – išgelbėti gyvūnus ir jiems rasti mylinčius namus.
Antradienį VMVT paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodoma, jog minėtoje prieglaudoje fiksuoti pažeidimai gali būti traktuojami kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Su tokiomis išvadomis prieglaudos darbuotojai nesutinka.
Įstaigai nuolat buvo sudarinėjamas trūkumų šalinimo planas, duodamas laikotarpis susitvarkyti. Specialistai taip pat teikė rekomendacijas, prašė bendradarbiauti su kitomis globos įstaigomis bei negalint ar neturint vietos naujam gyvūnui, jį perduoti ten, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Tai įprasta visų gyvūnų globos organizacijų praktika. Tačiau situacija, nesikeičia, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai.
Pažeidimai fiksuojami ne pirmą kartą
Susisiekus su VMVT atstove spaudai, Aiste Prielgauskaite, ji paaiškino, kaip vyko patikrinimas, kokie pažeidimai nustatyti ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Atvykus inspektoriams, jie pamatė neteisingai laikomus gyvūnus, blogiausia, kad šunys buvo laikomi narvuose ar kelionėms skirtuose boksuose, kurie buvo sukrauti keliais aukštais. O narvuose nerado nei paklotų, nei kitų kažkokių perdangų, kad gyvūnų letenos neliestų tų grotų. Taip ilgą laiką laikomi gyvūnai gali patirti sveikatos negalavimus, sąnarių skausmus.
Taip pat higiena ir tvarka prieglaudoje buvo nepalaikoma, šunys dergėsi po savimi, kiemas netvarkomas, matomos ilgalaikės dėmės ant grindų, Kita problema, tai dokumentų nepateikimas, nebuvo pateikti nei globėjų sąrašai, priėmimo dokumentai, sutartys su laikinais globėjais. Ši problema fiksuojama jau ne pirmą kartą, o įstaigos atstovai vis žada, jog pateiks dokumentus, bet jų vis nėra. Patikrinime dalyvavę Viliaus skyriaus inspektoriai teigė, kad toks elgesys su gyvūnais negali būti toleruojamas“, – apie užfiksuotas problemas kalbėjo ji.
Atkreipus dėmesį, jog prieglaudos atstovai teigė, kad patikrinimas vyko ankstų rytą, kai dar nebuvo spėta po nakties sutvarkyti visų narvelių, VMVT atstovė informavo, kad inspektorius fiksavo tai, ką tuo metu pamatė ir pagal padarytas išvadas pateikė pastabas.
„Inspektoriai dirba ir tikrina ne vieną prieglaudą jau daug metų, jie tikrai atskiria, kur nevalyta ar netvarkyta daug laiko, o kur tvarkoma ir tik tą akimirką šviežiai gyvūnų pridergta yra. Jie pastebėjo įsisenėjusias dėmes, šunų išmatas ir kitus nešvarumus. Suprantame, kad gal trūksta personalo, gal nespėjama visko padaryti, bet turime atsižvelgti į tą faktą, jog įstaiga turi įvertinti ar galės tuo paimtu gyvūnu pasirūpinti. Kitos prieglaudos tiesiog nepriima naujo gyvūno, jei mato, kad negalės jam suteikti reikiamos pagalbos dėl vietos stokos“, – pasakojo A. Prielgauskaitė.
Atstovė pastebėjo, kad jei būtų pateikti tvarkingi dokumentai, būtų aišku, ar rasti gyvūnai narvuose praleidžia ilgą laiką tokiomis sąlygomis ar jie ten paliekami tik laikinai, kol iškeliaus į naujus namus ar bus perkelti į kitą narvą, tačiau dabar tokios patikrinimo galimybės neva nebuvo.
„Be dokumentų negalim atspėti, kiek tie gyvūnai ten buvo ar savaitę ar metus. Bėda, kad nėra bendradarbiavimo“, – teigė ji.
Turi kažkur padėti per 100 šunų
Paklausus, kas dabar bus su prieglauda ir kur keliaus daugiau nei 100 gyvūnų, specialistė patikino, jog prieglaudai duotas terminas, per kurį galima sutvarkyti užfiksuotus pažeidimus, tačiau kas nutiks tuo atveju, jei problemos nebus išspręstos, ji įvardyti nenorėjo, nes turės būti atlikti vertinimai ir priimtas tinkamas sprendimas.
„Jau ne pirmą kartą duodamas gan ilgas laikotarpis išspręsti tom pačiom problemom, tai kiek ta tolerancija gali tęstis? Šiuo metu joms duotos kelios savaitės pasirūpinti, kad tie gyvūnai, kurie neturi tinkamų sąlygų pas juos, būtų perkelti kitur. Turėsim ne vieną susitikimą, tikimės ieškoti kompromisų. Jie turi pasirūpinti pertekliniu skaičiumi gyvūnu“, – aiškino A. Prielgauskaitė.
Kitose prieglaudose pertekliaus nėra
Pastebėjus, jog be prieglaudos pagalbos, gatvėse gali tik daugėti beglobių gyvūnų, jei nebus, kas juos priglaudžia, VMVT atstovė atkreipė dėmesį, jog ką tik įvykę savivaldų rinkimai galėtų būti postūmis naujiems miestų vadovams imtis spręsti šią bėdą, nes jie šią pareigą prieš gyventojus taip pat turi. Bet ar taip ir nutiks?
A. Priglauskaitė patikino, jog ne visos prieglaudos šiuo metu yra perpildytos ir „Penkta koja“ galėtų kreiptis į kolegas, jog šie perimtų dalį gyvūnų
„Nėra visos prieglaudos tikrai perpildytos, jos veikia, priima ir atiduoda gyvūnus į naujus namus. Pagal mūsų duomenims, tiems gyvūnams turėtų būti vietos priimti“, – vieną iš sprendimų siūlė ji.
Pasiteiravus, kaip iš esmės reikėtų kovoti su išmetamų gyvūnu skaičiumi, jų dauginimusi ir nepriežiūra, specialistė pastebi, jog pagrindinis tikslas yra edukuoti visuomenę, jog žmonės suprastų, kodėl gyvūnus derėtų sterilizuoti ir prižiūrėti, jog šie neatsidurtų gatvėje. Tiesa, baudos būtų griežčiausia prevencija, nors ši praktika kitose šalyse yra ganėtinai veiksminga.
„Kitose šalyse, kur labai didelės baudos, numatyti griežti įstatymai dėl gyvūnų nepriežiūros, tokių problemų nėra. Išsisprendė beglobių klausimai, nes žmonės, kurie pagalvoja apie gyvūno išmetimą, mąsto apie numatytą bausmę, bet pirmiausiai reiktų šviesti gyventojus. Visgi tai yra gyva būtybė ir jai reiktų suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas“, – teigė ji.
Anot specialistės, VMVT yra kontroliuojanti tarnyba, todėl tik gali teikti savus pasiūlymus dėl gyvūnų gerovės vystymo Lietuvoje, tačiau įstatymus priimti turi politikai.
Daugiau šia tema
Patikrinimas kelia daug klausimų
Ne pirmus metus gyvūnus gelbėjanti VšĮ „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė tikina, kad jaučiasi užpulta tarnybos. Esą, jau seniau prieglaudą tikrino ir FNTT ir VMI, bet pažeidimų nerado, o dabar jiems kaltinimus meta ir VMVT, kaltindami skaudžiu dalyku, tai gyvūnu kankinimu, kurio būtent prieglaudos darbuotojai ir bando vengti ir nelaimėlius iš blogų sąlygų gelbėti.
„Situacija yra tokia dviprasmiška, kai tu nori parodyti labai blogai, tai tu tikrai rasi. Jei ateisit ryte pas mus, tai tikrai galėsit labai „gražų“ reportažą padaryti, nes dar nebus išvalyti visi narveliai po nakties. Tiesiog naivu tikėtis, kad viskas ten blizgės, kai turime per 300 šunų.
Jie pas mus nuo 10 ryto atvyko tikrinti ir buvo iki 14 valandos, kai jau dalis narvelių buvo išvalyta, mes jų klausėme, kodėl šių nuotraukų nerodo, kad tvarkoma yra prieglauda ir švara palaikoma, bet taip atsakymo ir negavom. Turbūt toks tikslas, parodyti kuo blogiau“, – situaciją pasakojo A. Volockytė.
Moteris turėjo pastabų ir tarnybai, kuri prieglaudą kaltino įvairiais pažeidimais ir klausė, kodėl tarnyba nieko nedarė, jei prieglaudoje iš tikrųjų taip blogai. Prieglaudos vadovė taip pat negalėjo patikėti tarnybos darbuotojų abejingumu nelaimės ištiktiems gyvūnams.
„Jie teigia, kad mes gyvūnus kankiname nuo 2017 metų, tai kyla logiškas klausimas – kodėl 6 metus jie nieko nedarė, jei matė? Čia tada parodo arba tarnybos neveiksnumą, arba ieškojimą priekabių, kad mus parodyti kuo blogiau. Mes jų klausėm, kaip galim nusisukt ir ignoruot gyvūnėlį, kuriam reikia pagalbos, bet pas mus nėra legaliai pakankamai vietos, tai jie mum sakė daryti taip, kaip daro kiti, bet kaip kitaip, tai taip ir nepasakė“, – pasakojo ji.
Anot A. Volockytės, patikrinimo metu iš inspektorių sulaukė ir ne itin korektiškų replikų.
„Jums bus blogiau nei Ukrainai, jūs nesiskiriat nuo daugintojų“, tokios replikos skrido į mūsų pusę. Supranti, kad pagarba prieš tarnybą yra minusinė“, – stebėjosi ji.
Pustuščių prieglaudų nėra
Paklausus, ką darys su šunų pertekliumi, kur jie keliaus, A. Volockytė tikino, kad kol kas dar yra šoke ir tikslaus plano neturi, bet stengsis padėti visiems gyvūnams. Anot jos, tarnyba liepė kreiptis į kolegas, neva į kitas prieglaudas perduoti beglobius gyvūnus, bet jos teigimu, kitose prieglaudose situacija ne ką geresnė.
„Šiandien prasidėjo rytas su žinia, kad aš – gyvūnų kankintoja, todėl dar nesuvaikšto mintys kokio plano ir kokio stebuklo turime sulaukti. Reikia naujo pastato, nes galiausiai teks kelti baltą vėliavą.
Mūsų žiniom – visos prieglaudos yra perpildytos. Nėra tiesiog laisvų vietų, visi verčiasi kaip išgali. Dabar situaciją Kėdainiuose turim, kad mirė pagyvenusi moteris ir liko trys šuniukai ir nei viena visoje apskrityje esanti prieglauda nepriima, nes nėra vietų, tai ką daryt? Kur tos laisvos vietos?“ – klausė ji.
Anot prieglaudos vadovės, beglobiais gyvūnais pavyksta rūpintis tik gerų žmonių dėka, kurie aukoja ir padeda tiek finansiškai, tiek maisto ar kitomis prekėmis, tačiau net ir dėl to tarnybos komentuoja ir klausia, ar tikrai ta parama yra panaudojama ten, kur ji ir turi būti.
Mes jiems norim geriausio, nes mylim kiekvieną, ir norim kad tie šuniukai būtų mylimi. Per metus per 800 šunų išgelbėjam, visus gydom, kastruojam, net to ko neliepia įstatymas darom, kad jie nesidaugintų ir kad rastų naujus namus, kuriuose nugyvens gražų gyvenimą. Kišam pinigus, o tuo tarpu tarnyba klausia, kur ta parama eina“, – stebėjosi A. Volockytė.
Anot prieglaudos direktorės, prieglaudoje trūksta darbuotojų, todėl darbai vyksta lėčiau, tačiau daugiau žmonių nusamdyti sunku, nes niekas nenori dirbti už „ačiū“, o pinigų didesniam atlyginimui nėra.
Biurokratiniai spąstai
Pasiteiravus apie VMVT minėtą pažeidimą dėl nepateiktų dokumentų, A. Volockytė tikino, kad kiekvienas gyvūnas turi savo bylą, kuris yra lyg asmens dokumentas, tačiau tarnyba fiksavo pažeidimą dėl registre neperrašytų šunų, nesuženklintos įrangos, bet realių problemų nerado.
„Nuolatiniai pažeidimai fiksuojami, nes registre nėra perrašytų šunų. Prikibo ir dėl netinkamai suženklintos įrangos. Mes markeriu užrašę esame, o inspektorius nusišypsojo ir sakė „reikia dažais žymėti“ ir nustatė neva tokį pažeidimą, tai čia taip manau tiesiog ieškoma problemų ir prie ko prikibti.
Dokumentai visi pateikti, visų gyvūnų, kiekvienas gyvūnas turi bylą, toje byloje viskas yra – ženklinimas, skiepai, kastracijos datos. Sakėme, kad durkit pirštu į bylą ir mes atvesime šunį. Jie stebėjosi, kaip mes atskiriame visus šunis. Bet kai labai myli ir tikrai rūpi tie gyvūnai, tai visada žinosi, kuris Mikis, o kuris Reksas“, – pasakojo VšĮ „Penkta koja“ direktorė.
Per 100 šunų rasti namus – savaitė
Nors VMVT atstovė žiniasklaidai teigė, jog prieglauda turi kelias savaites pašalinti visus pažeidimus, tačiau, kaip minėjo prieglaudos vadovė, daugiau nei 100 šunų namus reikia rasti per savaitę laiko.
„Iki 28 kovo pašalinti perteklių turime. Nežinau kur reiks dėti, nes nei viena kita prieglauda tikrai neturi daugiau nei pusšimčio vietų laisvų. Jei už gerus darbus baudžiama, tai vadinasi mes didžiausi nusikaltėliai. Savijauta tokia, kad į 90-uosius grįžom, kai bauduoja visus už viską“, – juokavo A. Volockytė.
