Šiltuoju metų sezonu po Kauno gatves, parkus ir šilus pasklinda džiugiai nusiteikę riedutininkai. Dažnai juos galima sutikti Vienybės aikštėje, Nemuno ir Neries krantinėse ar leidžiantis nuo „kupranugario“ kalno Panemunės šile. Prieš išsiskirstydami jie dar spėja paskanauti ledų ir palydėti saulę. Poilsiui gamtoje riedutininkai renkasi vaizdingus maršrutus į Kačerginę, Zapyškį ar Kulautuvą, o stipriausieji vasarą pasiryžta nuriedėti iš Klaipėdos į Šventąją ir atgal.
Apie Kauno riedutininkų bendruomenės veiklą pasakoja greitojo riedėjimo sporto mokyklos „SSC Kaunas“ įkūrėjas ir treneris Arūnas Petrauskas, riedėjimo treniruočių „The ART of Rolling“ instruktorius Marius Brazauskas, instruktorius Renatas Savickas, gatvės ritulio atstovas Tomas Grybinas, riedutininkė Saulė Petrauskaitė ir greitojo riedėjimo mokinys Jefim iš Ukrainos.
Rieda ir dieną, ir naktį
Daugiau kaip dešimtmetį gyvuojanti socialinio tinklo grupė „riedėk.lt-Kaunas“ vienija apie 3,5 tūkstančio narių. Bendruomenė telkia žmones nuo 4 iki 80 metų. Čia galima susipažinti su įvairių profesijų žmonėmis: sutikti advokatų, veterinarų, picų kepėjų, gydytojų, mokslininkų ir kt.
Marius Brazauskas prie bendruomenės prisijungė prieš penkmetį. Vaikystėje ketverius metus žaidė ledo ritulį, tad jau turėjo pagrindus. Sužinojęs apie organizuojamą naktinį riedėjimą, vaikinas nusprendė išbandyti jėgas.
„Važiavome nuo „Žalgirio“ arenos iki Panemunės šilo, ten apsukome kelis ratus ir grįžome atgal. Anuomet Panemunės šile buvo apšviestas tik pagrindinis takas, tad pasišviesdami prožektoriais riedėjome sudėtingais keliais, leidomės ir nuo vadinamojo „kupranugario“ kalno – stačiausio tame šile, kur galima pasiekti 50 km/val. ir didesnį greitį. Buvo fantastiškai smagu!“, – mena M. Brazauskas.
Tomas Grybinas anksčiau žaidė ledo ritulį, o vėliau susidomėjo gatvės rituliu.
„Žaisti atvyksta jaunimas ir vyresni, 70 metų – ne riba lošti. Mes renkamės aikštelėse, aplink turi nebūti pastatų, automobilių, nes ritulys skrieja toli“, – atkreipė dėmesį T. Grybinas.
Renatas Savickas riedučius vėl apsiavė po aštuoniolikos metų pertraukos.
„Nusipirkau porą, iš pradžių susidomėjau naktiniu riedėjimu Vilniuje, tada prisijungiau prie Kauno grupės, dalyvaudavau renginiuose, o galiausiai pats ėmiau vesti pamokas“, – kalbėjo R. Savickas.
Sportuoja ir šeimos nariai
Prieš tai profesionaliai dviračių sportu užsiėminėjusį A. Petrauską į riedučių sportą atvedė duktė Saulė.
„Patyriau traumą važinėdama riedlente, tuomet nusprendžiau važinėti riedučiais. Pradėjau mokytis, labai patiko. Netrukus ir tėtis nusipirko riedučius, nes jam atsibodo bėgioti paskui mane ir saugoti. Mūsų riedėjimas prasidėjo nuo 4 ratukų su stabdžiais ir atvedė iki 3 ratukų be stabdžių. Griuvimų pasitaiko, keliai mėlyni, nes kultivuoju greitąjį riedėjimą, dalyvauju varžybose“, – sakė S. Petrauskaitė.
Arūnas mena, kad tekdavo nemažai bėgioti, prilaikyti dukrą, kad nenugriūtų, o kai kur pastumti į kalniuką.
„Reikalaudavo be galo daug jėgų: bėgi 10-14 km/val. greičiu, bent 10 km atstumą per dieną. Po kurio laiko supratau, kad gana bėgioti, reikia ir man riedučius įsigyti“, – mena jis. Per septynerius metus jis išbandė greitąjį riedėjimą, riedėjimą tarp kūgelių, žaidė gatvės ritulį. Galiausiai baigė mokslus ir tapo treneriu. Savo įkurtoje mokykloje per metus taisyklingai riedučiais važinėti Arūnas paruošia daugiau kaip šimtą žmonių.
Dėl karo iš Ukrainos į Lietuvą 2022 m. kovą atvykęs paauglys Jefim gimtojoje Bučoje priklausė sporto klubui, septynerius metus propagavo greitąjį riedėjimą.
„Pirmą kartą riedučius apsiaviau, kai man buvo 3,5 m. Labai patiko. Didžiausias mano įveiktas atstumas – 35 km, to važiavimo metu riedėjo Kijevo ir Bučos klubai, beje, šį atstumą įveikė mažiau, nei pusė vaikų. (…) Kaune man smagiausia važinėti Kauno kolegijos stadione“, – sklandžia lietuviška kalba pasakojo Jefim. Lietuvoje riedėti jis mokosi kartu su broliu Trofim.
Skirtingi maršrutai
Pašnekovai sportuoja skirtingose Kauno vietose. Marius pradedančiuosius ir pažengusius treniruoja Vytauto parke. Ten su besimokančiaisiais atlieka įvairius pratimus, moko gatvės riedėjimo, važiuoti atbulomis, šuolių į viršų/į tolį. Stiprinti važiavimo nuo laiptukų įgūdžius renkamasi Vienybės aikštėje, riedėti rampomis persikeliama į Draugystės parką. Atsipalaidavus pavažinėti judama į Panemunės šilą, riedant Trijų Mergelių tiltu link šilo pasimokoma ir stabdyti. Rekreacijai puikiai tinka ir Ąžuolyno, Kalniečių parkai.
„Kartais užsimanome tiesiog į Mc’Donald‘s ledų koktelių atsigerti, tai ir nulemia mūsų maršrutą“, – sakė Marius, besidžiaugiantis, kad į viešus riedėjimus mieste susirenka po 20-30 žmonių, ten galima susipažinti su naujais žmonėmis, pasportuoti, naudingai ir aktyviai leisti laisvalaikį.
Arūnas džiaugiasi geru susisiekimu su Kauno rajonu ir takais: Kaunas-Kačerginė-Zapyškis bei Kaunas-Kulautuva.
„Šie takai ne per daug apkrauti, o maršrutai – itin vaizdingi“, – pridūrė pašnekovas. Vaikus treniruoti jis neretai renkasi Kauno kolegijos stadione.
Tomas gatvės ritulį dažnai lošia VDU Žemės ūkio akademijos ribose, tarp angarų.
Renatas akcentavo, kad su riedučiais Kaunas tampa žymiai prieinamesnis.
„Važiuodamas paspirtuku greit nurūksti – už kokių 10 min. jau gali būti kitame miesto gale, o su riedučiais judi lėčiau, pastebi gatves, pastatus, žmones, matai judesį, dalyvauji gatvės gyvenime“, – pastebėjo Renatas.
Įveikti 100 km per dieną
Vasarą pajūryje rengiamos stovyklos, kuriose susitinka riedutininkai iš visos Lietuvos. Stovyklos vyksta pirmą birželio ir paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Apie 30-40 žmonių išjuda į savaitgalinį pariedėjimą. Pradedama Klaipėdoje, o baigiama Šventojoje. Su riedučiais į vieną pusę įveikiama 50 km.
„Pradedame ryte, pakeliui sustojame atsigaivinti ledais, galiausiai pasiekiame Šventąją, ten sustojame atsipūsti, pavalgyti. Entuziastingiausi, maždaug 5-10 žmonių, po to rieda atgal, o kiti į Klaipėdą grįžta automobiliu, ten vakarojame, žaidžiame stalo žaidimus, bendraujame“, – pasakojo iš Klaipėdos į Šventąją ir atgal riedėjęs Marius. Didžiausias jo riedučiais įveiktas atstumas per dieną – 100 km. Jis atviravo didelio krūvio nejautęs, nes kasdien sportuoja: žaidžia badmintoną, tinklinį, pats važinėja ir kitus moko važinėti riedučiais.
Stovyklų metu vyksta ir edukacijos: mokoma prižiūrėti riedučius, keisti ratukus, vyksta riedučių turgelis.
Arūnas mena, kad prieš dvidešimt metų keliolika greitojo riedėjimo atstovų riedėjo iš Vilniaus į Kauną ir atgal.
„Riedutininkai per dieną įveikė daugiau kaip 200 km, jie važiavo 30 km/val. greičiu. Sportininkus lydėjo policija“, – mena Arūnas.
Kaune trūksta pastogės
Pašnekovai išskyrė problemą – Kaune nėra riedutininkų centro, pastato, kur jie galėtų sportuoti ištisus metus. Trūksta ir tinkamo stadiono gatvės ritulininkams.
„Mes neturime deramų sąlygų sportuoti. Vaikus mokome šiltuoju metų sezonu, o paskui atšąla ir mokslai nutrūksta, po to vėl reikia pradėti iš naujo. (…) Šaltuoju metų sezonu riedučius keičiame į pačiūžas: naudojamės ledo arenomis. Kiti, kol orai leidžia, renkasi dviračius, vėliau perlipa ant slidžių“, – sakė Arūnas. Jam pritarė gatvės ritulininkas Tomas, pridūręs, kad kauniečiai dalyvauja varžybose užsienyje, garsina miestą, bet tinkamos vietos treniruotėms neturi.
Daugiau šia tema
Renatas pažymėjo, kad tokiose šalyse kaip Ispanija, riedutininkai gali važinėti mieste ištisus metus, o Lietuvoje tenka ieškoti alternatyvų.
„Kauno riedutininkų bendruomenė svajoja, kad turėtų stogą virš galvos ir ten galėtų nuolat treniruotis. Po stogu galėtų treniruotis ir kitų sporto šakų atstovai, kuriems svarbi sausa danga“, – svarstė Renatas.
Patiems mokytis nepataria
Instruktoriai nerekomenduoja mokytis važiuoti riedučiais patiems – galimos sunkios traumos.
„Pamokose išmoksi taisyklingai riedėti, tinkamai elgtis kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir net taisyklingai kristi – nuvirtus voliotis, kol nustosi ridentis“, – atkreipė dėmesį Arūnas.
Pagrindinės pradedančiųjų klaidos: mokymasis savarankiškai, apsaugų ant rankų ir kojų nenaudojimas, šalmo vengimas, nes dažnai žmonės krenta aukštielninki. Prieš riedant būtina padaryti pramankštą.
„Tenka matyti, kaip žmonės atvažiuoja su mašina, išsitraukia riedučius iš bagažinės, apsiauna ir iškart rieda. Jeigu tą dieną jie ir negaus traumos, visgi pakenks organizmui: sąnariams, širdžiai, sausgyslėms, raumeniniam audiniui. Organizmą turi įšildyti apie 10-15 min. ir tik tuomet autis riedučius“, – akcentavo treneris Arūnas.
Instruktorius Marius paneigė mitą, kad reikia pirkti dydžiu didesnius riedučius, manant, kad užsidėjus didesnę kojinę bus gerai.
„Juk ne žiema, riedučius pirkti reikia vos vos mažesnius, nei tavo koja, kad jaustum pirštus, nes einant laikui jie prasitampo. Dar atkreipiu dėmesį į kūno poziciją riedant: keliai negali būti tiesūs. Pirštai, keliai ir pečiai privalo būti vienoje linijoje“, – sakė Marius.
Važinėjant riedučiais gaunama nauda organizmui: Marius akcentavo, kad tvirtėja vidiniai raumenys, kurių neištreniruosi salėje kilnodamas svorius, tvirtėja pusiausvyra ir raiščiai, greitėja reakcija, gerėja orientacija aplinkoje; Saulė pažymėjo kad riedučiai stiprina ištvermę, prisideda prie figūros formavimo; Arūnas akcentavo, kad riedučiai neapkrauna sąnarių paviršių, kaip tai daro bėgimas; Renatas pridūrė, kad važinėjimas riedučiais aktyvina širdies, kraujotakos sistemas; Tomas pliusu įvardino buvimą gamtoje, o Jefim išskyrė, kad kai važinėja riedučiais – mažiau laiko lieka sėdėjimui prie kompiuterio.
Kviečia prisijungti
Draugiškai nusiteikusi Kauno riedutininkų bendruomenė ragina prisijungti bendraminčius. Čia bus galimybė ne tik pasportuoti, pažinti Kauną, bet ir pabendrauti, susipažinti, smagiai praleisti laisvalaikį.
Išbandyti galima įvairius riedėjimo stilius: rekreacinį, greitąjį riedėjimą, laisvąjį riedėjimą ar riedėjimą tarp kūgelių, taip pat disko šokių stiliaus riedėjimą (jį, beje, buvo galima išvysti šių metų Lietuvos „Eurovizijos“ atrankoje), o galbūt pažaisti gatvės ritulį.
„Bėgikai bėgdami nebendrauja, nes greit uždūsta, dviratininkai rūksta ir tik vėjai prašvilpia, o riedutininkai gali pasikalbėti ir važiuodami, sustoti papietauti ir pan., juk mes esame pėstieji su ratukais. Riedučius patogu įsimesti į bagažinę ir išsitraukti bet kuriame mieste, su jais apžvelgti dar nepažinto miesto ar kaimo erdves, o galbūt atostogaujant su jais patyrinėti Birštono, Druskininkų ar Palangos kurortus“, – kvietė Arūnas.
Artimiausi Kauno riedutininkų bendruomenės renginiai skelbiami čia.
