Vien tik užsiminus apie nemokamą viešąjį transportą galima išgirsti nemažai skeptiškų nuomonių. Teigiama, kad nieko nemokamo nebūna arba nemokamo viešojo transporto reikia tik tam tikroms gyventojų grupėms. Tačiau jau ir dabar keli nedideli Lietuvos miestai yra įgyvendinę šią idėją. Tad nemokamas viešasis transportas Lietuvoje yra realybė, ne tik siekiamybė, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Kauno merus Aurelijus Veryga.
Kitų šalių pavyzdys
Puikūs nemokamo viešojo transporto įgyvendinimo pavyzdžiai egzistuoja ir dideliuose kitų šalių miestuose. Į šios idėjos įgyvendinimą Kaune A. Veryga kartu su LVŽS bendražygiais pažiūrėjo labai rimtai ir net nuvyko į Taliną. Pokalbiai su Talino miesto vadovais ir Estijos transporto departamentu išsklaidė bet kokias abejones.
„Valstybėje, į kurią nuolat žvalgomės, kalbėdami, kad jai pavyko perimti Skandinavijos šalių gerąją praktiką, Estijos sostinėje Taline, jau beveik 10 metų miesto gyventojams nereikia mokėti už viešąjį transportą. Bent jau ta prasme, kuria mes suprantame mokėjimą. Važiuojant viešuoju transportu nebereikia pirkti bilietų. Ar tai pasiteisino? Taip! Jei tai neveiktų ar būtų nepakeliama, dešimties metų iššūkis nebūtų buvęs tvarus“, – teigė A. Veryga.
Iš kur pinigai?
Pirmiausia, visi turėtų žinoti, kad viešasis miesto transportas gauna įvairias subsidijas iš miesto, taip pat ir Kaune. Remiamas vaikų, senjorų bei neįgaliųjų važiavimas.
„Už juos sumoka miestiečiai, mokantys gyventojų pajamų mokestį, kurio dalis patenka į miesto biudžetą. Argi ne paradoksalu, kad tie, kurie apmoka pigų transportą kitoms grupėms, patys juo nemokamai naudotis negali? Trumpai tariant, „nemokamas“ miesto viešasis transportas yra išlaikomas iš gyventojų jau sumokėtų mokesčių. Tiesiog antrą kartą nebeimami pinigai už važiavimą, nes miesto viešasis transportas yra svarbi savivaldybės funkcija, kurią savivaldybė privalo vykdyti“, – dėstė A. Veryga.
Suprantama, kad viešojo transporto vairuotojų atlyginimai, degalai ir transporto priežiūros infrastruktūra nėra vienintelės išlaidos. „Autoparką reikia nuolat atnaujinti. Šiam tikslui galima pasitelkti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas. Juo labiau, kad mums, LVŽS Kauno komandai, jau pavyko sugrąžinti Lietuvos regionams, tarp jų ir Kaunui, skirtas 315 mln. eurų ES lėšas, kurias norėta perkelti į Vilnių“, – dėmesį atkreipė A. Veryga.
Ir pridūrė: „Kauno valdžia vis pabrėžia, kad turime vieną naujausių autobusų parkų Europoje, tačiau pamiršta paminėti faktą, kad jie perkami skolon: UAB „Kauno autobusai“ finansinės ataskaitos duomenys rodo, kad įsiskolinimai jau viršijo 40 mln. eurų dydžio sumą.“
Kaip tokia idėja įgyvendinama?
Anot A. Verygos, planavimas ir nuolatinis reagavimas į situaciją yra du pagrindiniai principai, kurių reikia laikytis organizuojant viešojo transporto maršrutus ir grafikus.
„Pirmiausia, dėl planavimo: labai patiko Talino transporto specialistų pastebėjimas, kad niekas geriau už vietos specialistus nežino ir nežinos miesto specifikos. Seniau buvo madinga užsakinėti įvairias brangiai kainuojančias studijas iš užsienio ekspertų. Jos dažniausiai nuguldavo stalčiuose ir taip ir nebūdavo įgyvendinamos. Estų teigimu, pačią detaliausią studiją apie Talino transporto sistemos vystymą dar 1988 metais buvo atlikę patys estai.
Taigi, planuojant pokyčius Lietuvos miestuose, turėtume pirmiausia remtis geriausiais Lietuvos transporto inžinieriais ir specialistais. Juo labiau, kad jie puikiai žino ir traukos taškus, gyventojų elgseną, oro sąlygas ir kitą specifiką. Kitas svarbus kolegų estų pastebėjimas – jokie pasikeitimai neturėtų vykti staiga, nes viešasis transportas labai svarbus miesto funkcionavimui ir bet kokie neapgalvoti pasikeitimai gali jį sutrikdyti“, – iš Estijos parsivežtomis žiniomis dalijosi A. Veryga.
Kokios rūšies turėtų būti viešasis transportas?
Ilgą laiką buvo įprasta kalbėti tik apie elektra varomų transporto priemonių ateitį. Tačiau, anot A. Verygos, karas Ukrainoje parodė, kad pasitikėti tik viena energijos ar kuro rūšimi gali būti labai pavojinga saugumo prasme.
„Ateityje, planuojant viešojo transporto priemonių parką, turėtų būti išlaikytas sveikas balansas tarp elektra, vidaus degimo varikliais ir galbūt vandeniliu varomų transporto priemonių. Pastarosios, inžinierių teigimu, gali būti jautrios žemoms temperatūroms. Tačiau labai didelių šalčių tiek Lietuvoje, tiek Estijoje pasitaiko vis rečiau. Taigi, Taline dalis miesto autobusų yra varomi dujomis, o 30 proc. naudojamų dujų sudaro biometanas“, – teigė kandidatas į Kauno merus.
Neabejojama, kad tai galėtų būti ir papildoma tvarumo galimybė Kaunui bei kitiems miestams.
„Reikėtų iš gyventojų surinkti organines atliekas ir sukurti infrastruktūrą metano dujų gamybai. Metano dujos susidaro ir vandens valymo įrenginiuose. Reikėtų atlikti skaičiavimus, kokį kiekį biometano būtų galima pasigaminti iš biologinių atliekų ir valymo įrenginių bei planuoti dujomis varomų autobusų pirkimus. Tai leistų ne tik atsakingiau tvarkyti atliekas, apsaugotų gyventojus nuo nepageidautinų kvapų, bet ir leistų iš dalies apsirūpinti degalais, būti mažiau priklausomiems nuo kitų degalų rūšių tiekėjų“, – teigė A. Veryga.
Anot jo, dar vienu pajamų šaltiniu turėtų būti iš apmokestintų vietų surenkami automobilių parkavimo mokesčiai. Šios lėšos taip pat galėtų keliauti ne tik parkavimo infrastruktūros tvarkymui, bet ir viešojo transporto gerinimui.
„Parkuok ir važiuok“ principas
A. Veryga taip pat turi idėją, kaip būtų galima paskatinti viešuoju transportu naudotis į Kauną iš priemiesčių ar kitų miestų atvykstančius svečius. Anot jo, Kaune būtina plėtoti vadinamųjų „parkuok ir važiuok“ aikštelių tinklą prie įvažiavimų į miestą.
Tokios aikštelės turėtų būti nemokamos tiems, kas atvykęs ir palikęs automobilį joje, per tam tikrą laiką įsės į viešąjį transportą. Kaip įsitikino LVŽS komanda, Taline šis modelis veikia ir pagrindinės, tam skirtos aikštelės būna apkrautos net 80 proc.
Kodėl reikėtų įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją?
Nemokamas ir tvarus viešasis transportas – itin kompleksinis klausimas. Tačiau argumentai, kodėl reikėtų įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją, yra labai aiškūs.
„Toks transportas pagerina mažesnes pajamas gaunančių ar laikinai netekusių darbo asmenų mobilumą, padidina jų galimybes naudotis sukurtomis ir sutvarkytomis viešomis erdvėmis, sutaupytos lėšos degalams ar transportui gerina gyventojų gerbūvį. Toks transportas yra naudingas ir verslui, nes palengvina darbuotojų atvykimą į darbą iš skirtingų miesto vietų. Taigi, stimuliuojama ekonomika. Tai padeda įgyvendinti ir žaliuosius tikslus, nes dalis žmonių persėda iš asmeninio automobilio į viešąjį transportą.
Pavyzdžiui, Kaune apklausos, kurią atliko „Bold Agency“ gruodžio 20 – sausio 12 d., metu 17 proc. gyventojų nurodė, kad iš asmeninio automobilio persėstų į viešąjį transportą, jei šis taptų nemokamas, o dar 36 proc. juo dažniau naudotųsi. Dėl to mieste mažėtų užterštumo ir triukšmo lygis. Be to, tai skatintų žmones deklaruoti gyvenamąją vietą nemokamą viešąjį transportą turinčiame mieste ir taip didintų miestui atkeliaujančio gyventojų pajamų mokesčio dalį“, – dėstė A. Veryga.
Patogus maršrutas – būtinybė
Transportas net ir būdamas nemokamas pirmiausia turi įvykdyti savo esminę funkciją – patogiai ir saugiai nuvežti keleivius ten, kur jiems reikia ir tai atlikti reikiamu laiku. Tad labai svarbu sudaryti keleiviams patogius maršrutus ir grafikus.
„Kauno mieste detalesnė viešojo transporto studija buvo atlikta prieš du dešimtmečius. Dabar pagrindinis kriterijus: viešojo transporto užpildymas. Toks planavimas yra neefektyvus ir archajiškas. Derėtų plačiau naudotis metaduomenimis, kurie parodytų keleivių srautus ne tik pagal tai, ar keleiviai telpa į autobusą ir troleibusą, ar dalis lieka neįlipę. Gali būti, kad dalis gyventojų naudojasi asmeniniu transportu tik dėl to, kad nėra patogaus maršruto ar nėra patogu nukakti į stotelę, turint omenyje, kad ne visuose Kauno mikrorajonuose yra įrengti šaligatviai.
Be to, sudarant viešojo transporto maršrutus, reikėtų atsižvelgti ir į miestiečių keliavimo tendencijų pokyčius, pavyzdžiui, naujo stambaus objekto, įmonės ar naujos pramogų zonos atsiradimą“, – dėmesį atkreipė A. Veryga.
Svarbi bendruomenės nuomonė
Kandidatas į Kauno merus prisiminė, kad prieš diegdami nemokamo viešojo transporto idėją estai, net ir atlikę visus skaičiavimus bei vertinimus, apklausė gyventojus, nes idėja buvo įgyvendinama būtent iš miestiečių pinigų.
„Buvo surengtas savotiškas referendumas, kuriame net 75 proc. Talino gyventojų pasisakė už nemokamą miesto viešąjį transportą. Šis referendumas yra gražus pavyzdys, kai gyventojų atsiklausiama dėl svarbių sprendimų. Gal visų miesto gyventojų apklausos vykdymas galėtų tapti pavyzdžiu planuojant šį ir kitus svarbius kauniečiams sprendimus?
Dabar nemokamas viešasis transportas nebėra tik Talino fenomenas. Jis įdiegtas dar 11 Estijos savivaldybių. Jei gali Talinas, kodėl negali ir tokie Lietuvos miestai kaip Kaunas ar Klaipėda? Esu įsitikinęs – tikrai gali!“ – teigė A. Veryga.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 2/2022 12 19.
