Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) Kauno sueigos būstinėje įvyko diskusija, apjungusi didžiųjų miesto pramonės įmonių bei asociacijų vadovus ir kandidatus į Kauno savivaldybės tarybą, mero postą. Diskusijos tikslas – aptarti, kaip turėtų atrodyti ateities Kaunas ir verslas jame. Verslas – ne tik nešantis naudą sau, bet ir kuriantis pridėtinę vertę miestui.
Į diskusiją atvyko Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas generalinis direktorius Marius Horbačauskas, akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius, TS-LKD kandidatas į miesto merus profesorius Vytautas Juozapaitis bei šios partijos sąrašo lyderis rinkimuose į savivaldybės tarybą Paulius Lukševičius.
Trys miesto poliai – verslas, žmonės, mokslas
Diskusiją moderavęs Kauno technologijos universiteto ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas ją pradėjo pasidalindamas mokslininkų požiūriu į ateities miestų sampratą. Moderatoriaus teigimu, analizuojant miestą kaip darinį, svarbiausiais tampa trys poliai: darbo vietos – sėkmingai veikiantis verslas, darbo jėga – žmonės, ir kapitalas bei technologijos, arba kitaip – mokslas.
Vertinant šio požiūrio kontekste, Kaunas turi išskirtinį potencialą, tačiau kaip turėtų būti formuojamas miesto identitetas, jog šis potencialas būtų išnaudotas?
„Kaunas visais laikais buvo miestas, į kurį lygiavosi ir lygiuojasi visa Lietuva. Šiandien pagrindinis mūsų tikslas – sugrąžinti miestui sąžinę bei šviesą, taip atstatant jo įvaizdį ir už Kauno ribų. Jei kalbame urbanistine prasme, turime unikalią progą visai Europai bei pasauliui parodyti savo architektūrinį modernizmo paveldą, nes dėmesys į jį jau atkreiptas.
Kalbant apie infrastruktūrą, pati gamta Kaunui suteikė jo išskirtinumus: santaką bei aplink ją išsidėsčiusį senamiestį, į kalną keliančius funikulierius ir kitas ypatybes. Kaunas turi ypatingą aurą, kuria galime pasigirti pasaulyje. Praėjusieji metai puikiai parodė, kad miestas gali būti ir nuostabiu Europos bei pasaulio kultūros centru. Mano akimis, Kaunas – ypatingai aukštos kultūros miestas, o tai apjungiant visas dedamąsias ir yra svarbiausia miesto tapatybės dalis“, – kalbėjo kandidatas į merus prof. V. Juozapaitis.
Kalbėdamas apie miesto identitetą, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas verslo, visuomenės bei mokslo polių sąveiką papildė ir ketvirta dedamąja – šių trijų polių partnerystės su savivalda svarba.
„Nepamirškime mūsų istorijos. Kaunas visada buvo industrinis pramonės miestas. Tiek tarpukariu, tiek ir dar anksčiau. Nors kai kurios pramonės šakos ir nėra tokios populiarios kaip anksčiau, ši industrija niekur nedingo. Labai svarbu, kad pramonės stiprybės transformuotųsi į konkurencinius pranašumus – galėtumėm konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Juk ilgainiui svarbiausia visgi bus žmonės ir idėjos. Konkurencija vyks ir jau vyksta idėjų lygmenyje. Žiūrint į priekį, tikiu ir manau, kad bus ypatingai svarbi sąveika kurti konkurencingas sąlygas miesto, žmonių, mokslo ir verslo partnerystės dėka“, – sakė M. Horbačauskas.
Išsilavinusių žmonių potencialas
Į diskusiją įsijungęs „Kauno grūdų“ generalinis direktorius, atstovaujantis ir „Linas Agro“ koncerno bendruomenę, atkreipė dėmesį, jog pradėjus veikti Kaune koncerno vadovybė buvo maloniai nustebinta kvalifikuotų darbuotojų skaičiumi mieste.
„Kaunas visada buvo labai išsilavinęs miestas. Tą mes jaučiame. Miestas turi neįtikėtinai daug išsilavinusių, gabių ir gebančių veikti vyrų bei moterų. Trisdešimtmečiai vadovauja ištisoms gamykloms, vienijančioms po keletą šimtų žmonių. Mano akimis, tai viena svarbiausių Kauno tapatybės dalių. Miestas turi milžinišką jaunų, kvalifikuotų, išsilavinusių žmonių potencialą. Kituose miestuose taip nėra. Atitinkamai, viena iš dominuojančių ateities miesto tapatybės dalių turėtų būti tūkstančių įvairios aukštos kvalifikacijos žmonių ugdymas bei jų išlaikymas mieste“, – nuomone dalijosi A. Pranckevičius.
Antrindamas diskusijos dalyviams, Kauno miesto savivaldybės narys ir verslininkas P. Lukševičius tapatybės prasme išskyrė vieną ryškiausių miesto verslo linijų – inžinerinę pramonę.
„Viena ryškiausių miesto perspektyvų – inžinerinė pramonė. Kaunas buvo, yra ir bus inžinerinės pramonės miestas. Atkeliauja robotizacija, o šiame kontekste inžinierių poreikis tik augs. Ši profesija yra svarbiausia miesto tapatybės dalis verslo ir pramonės kontekste. Na, o žvelgiant plačiau, bendrąja prasme, Kaune svarbiausia yra verslas, mokslas, sportas, medicina ir juos apjungianti kultūra, nes ją naudojame visi. Tai – mūsų identiteto ženklas“, – sakė P. Lukševičius.
Prie diskusijos prisijungęs „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pašnekovus papildė pridėdamas dar vieną miesto tapatybės dedamąją – laisvę.
„Man Kaunas yra laisvas miestas. Čia gyvena laisvi žmonės. Tai – svarbiausias dalykas, kurį turime išlaikyti. Būsimi Kauno vadovai turi puoselėti šį identitetą – tai, jog žmogus mieste jaustųsi laisvas, nebijotų. Kalbėjome apie idėjų svarbą, bet kas jas gali kurti? Tik laisvas žmogus. Būtent laisvė ir jungia visus anksčiau aptartus keturis polius. Jei yra susikalbėjimas, tuomet ir gyventi čia bus gera. Visi norime eiti vakarietiška kryptimi, o ne rytų – oligarchine“, – kalbėjo L. Skardžiukas.
Kaip spręsti darbuotojų trūkumą?
Kiekvieno miesto sėkmės istorija prasideda nuo jame gyvenančių žmonių noro bei motyvacijos kurti ir augti. Visi diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog tiek sėkmingo miesto, tiek jame veikiančių verslų pagrindu tampa ir mieste kuriamos laimės ekonomikos lygis.
„Žmonės čia gyvens tada, kai jie mieste turės tam sąlygas. Gerai uždirbti, turėti gerą aplinką sau, savo šeimai ir vaikams. Juk žmogus nori būti ten, kur jis gerai jaučiasi. Net ir aukšti atlyginimai gali būti tik laikinas sprendimas siekiant išsaugoti žmones mieste. Norisi, kad jauni žmonės jaustųsi čia gerai, norėtų kurti, būti. Mano manymu receptas yra bendradarbiavimas tarp aptartųjų keturių polių bei patogių sąlygų sukūrimas. Pasaulyje žmonėms, kurie turi idėjų, nėra jau labai svarbu, kur fiziškai būti. Svarbu didesnis pasiekiamumas: lėktuvai, traukiniai. Jei mieste būdami nestresuojame, kaip pasiekti kitus svarbius taškus susitikimui ar atostogoms, tuomet mums čia patogu gyventi ir gera gyventi“, – mintimis dalijosi M. Horbačauskas.
A. Pranckevičius pažymėjo, jog siekiant kurti miesto konkurencingumą, svarbu strategiškai veikti tiek verslo, tiek savivaldos lygmenyje.
„Įmonės po truputį pradeda gyventi ir vystytis vedamos ne kaštų, o pajamų logika. Kitaip tariant, ne galvojant kaip daugiau sutaupyti, o mąstant kaip daugiau uždirbti. Verslo organizacijos turėtų aktyviai dirbti su savo mentalitetu tam, jog būtų kuriama pridėtinė vertė ir tai atsilieptų žmogaus atlyginimui. Kai tai darys dešimt įmonių, mieste bus vienokia situacija, kai darys šimtai ar tūkstančiai įmonių – bus dar kitaip.
Na, o miesto lygmenyje vieno recepto nėra. Miestas ir komfortas jame gyventi susideda iš daugybės skirtingų aspektų. Pavyzdžiui, aš iš ryto einu pabėgioti pakrante. Ar matėte, kiek iš ryto yra Nemuno pakrante bėgančių žmonių ir važiuojančių dviračių? Šimtai. Kodėl? Nes šiandien ten yra puikus takas. Tai maža iliustracija, kokį rezultatą gali duoti komfortas. Jei tokios mažos detalės kuriamos kryptingai. Jos ir sudeda komforto mozaiką“, – sakė A. Pranckevičius.
Palaikydamas diskusijos dalyvių nuomonę, prof. V. Juozapaitis akcentavo komunikacijos tarp verslo, savivaldos, mokslo bei visuomenės svarbą.
„Verslas yra ekonomikos ir mūsų gyvenimo variklis. Bendradarbiavimas tarp jo, miesto, žmonių ir mokslo yra labai svarbus, tačiau sėkmės sąlyga yra tai, jog šios keturios ašys tarpusavyje ieškotų bendrų sąlyčio taškų, vizijos. Ne mažiau svarbi ir partnerystė su centrine valdžia. Visi šioje ekosistemoje turi turėti savo pareigas, atsakyti už jas ir suprasti kitos srities uždavinius“, – teigė TS-LKD kandidatas į Kauno merus.
Tikslas – sukurti sąlygas jaustis gerai
Greta konkurencingų atlyginimų bei patogios infrastruktūros mieste, diskusijos dalyviai svarbia sąlyga miesto bei verslo plėtrai įvardijo ir kultūrą.
„Mėgstamas darbas, konkurencingas darbo užmokestis, geros sąlygos mieste: infrastruktūra, švietimas, kultūra, medicina. Jei žmogus tai gauna ir tuo pasitenkina, jis mieste ir liks. Žinoma, tai nesusikuria per vieną dieną. Tai – sunkus darbas, sukurti šią mozaiką. Ir toliau turime investuoti į infrastruktūrą, išsaugoti vieną geriausių švietimo bei medicinos sistemų Lietuvoje, mąstyti, kaip sukurti sąlygas kultūrinių renginių viešėjimui“, – kalbėjo P. Lukševičius.
Diskusijos pašnekovui antrino ir kandidatas į Kauno merus.
„Kultūra yra šalies siela. Ką mes į ją sudedame, tai mes ir turėsime. Svarbu ne tik trumpos pasilinksiminimo bei pramogų galimybės, bet ir subalansuotumas. Žmogui reikia aspiracijų, pilnatvės. Jis turi suprasti, dėl ko jis dirba ir jausti, kad greta esantys yra taip pat laimingi“, – sakė V. Juozapaitis.
Kalbėdamas apie pasitenkinimą miestu, A. Pranckevičius akcentavo ir įvaizdžio svarbą.
„Miesto įvaizdis ar, kitaip tariant, marketingas darosi vis svarbesnis. Mūsų visuomenė stipriai eina skaitmeninimo kryptimi, o naujajai kartai įvaizdis labai svarbu. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgauna miesto vadovų lyderystė. Apšvietimas, gatvės, suoliukai – tai daugiau mažiau daro visi, o tai pateikti gražiai bei skoningai yra menas“, – diskutavo „Kauno grūdų“ generalinis direktorius.
Konkurencija tarp idėjų
Pokalbiui pasisukus apie pridėtinės vertės mieste kūrimą, pramonininkų atstovas kvietė į verslą žvelgti kiek nauju kampu.
„Kuo toliau, tuo labiau konkurencija vyks ne tarp mašinų ar gamyklų, o tarp idėjų. Pagaminimo vieta miesto kontekste nėra taip svarbu, ji gali kisti. Bet, mano nuomone, bendradarbiavimas su mokslu – ypatingai svarbu. Turime būti ne tik gamintojai, bet ir nustatantys tendencijas, kuriantys pridėtinę vertę, įgyvendinantys naujas idėjas. Šiandien didžiąją dalį savo produkcijos eksportuodami, esame jau pasauliniai verslai. Turime žiūrėti ar galime pasauliui duoti tai, ko jo gyventojai šiuo metu ieško“, – teigė M. Horbačauskas.
Diskusijos dalyviams sutikus, jog siekiant kurti pridėtinę vertę miestui, svarbiausia – visų keturių polių partnerystė, pokalbio moderatorius pabaigai kėlė klausimą – kaip šiandien mažinti problemas, nusistovėjusias verslo, švietimo bei valdžios trikampyje?
„Šių trijų polių suderinamumas ir yra svarbiausias. Norint suvienodinti supratimą, visų polių atstovai turi žiūrėti iš panašaus lygmens, turėti panašaus lygio išsilavinimą. Visi poliai vienas be kito negali tinkamai judėti – tiek verslas be mokslo, tiek savivalda ar mokslas be verslo. Tad svarbiausia, kad vyktų partnerystė – demokratinio sutarimo ir derybų būdu. Mano nuomone šiandien pagrindinis mūsų tikslas yra pabėgti nuo diktato bei oligarchinių veikimo metodų ir atkurti partnerystę, kalbėjimą, bendradarbiavimą“, – sakė V. Juozapaitis.
Šiandienos šviesaus optimizmo fone diskusijos dalyviai sutarė, jog Kaunas turi galimybę tapti stipriu, patraukliu Lietuvos ir Europos ateities miestu, kuriame būtų galima dirbti, užsidirbti ir smagiai gyventi.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD Kauno miesto rinkimų kampanijos sąskaitos, pagal sutartį NR. 20221202-TSLKD.
