Paskutinėmis 2022 metų dienomis kauniečiams buvo pristatyti dvejų planuojamų statybų projektai. Natūralu, kad tarpušvenčiu nedaug miestiečių rado laiko ir noro domėtis, kas Kaune bus statoma. Ar toks projektų pristatymas – architektų bandymas gudrauti?
Kauniečiai akylai seka, kokios naujos statybos planuojamos mieste, ir ypač jautriai reaguoja, jei greta tradicinių medinių vilų senosiose miesto dalyse ketinama statyti mūrinius dėžes primenančius pastatus arba naujų namų kvartalą greta saugomo Ąžuolyno.
Gyventojams pikta ir dėl to, kad kai kurių statinių projektiniai pasiūlymai visuomenei pristatomi tarpušvenčiu, kai dauguma net ir aktyvių piliečių yra atsipalaidavę, todėl projektuotojai sulaukia mažiau pastabų bei kritikos.
Statybos ir architektūros profesorius Kęstutis Zaleckis pritarė, kad statytojai neretai bando išvengti visuomenės dėmesio, ir pasakė, kaip vertina per 2022 metus mieste iškilusius pastatus ar remonto darbus.
Nenori tokios mūrinės dėžės
Panemunėje, Vaidoto gatvės 18A sklype, planuojama pastatyti 9 butų gyvenamąjį namą. Numatyta, kad tai bus trijų aukštų pastatas su požemine automobilių saugykla. Mūrinio namo apdailai planuojama naudoti šviesias klinkerio plyteles.
Greta būsimos statybų aikštelės stovi 1927 metais iškilęs medinis nuomojamų butų namas. Nors jis ir aptriušęs, medinės architektūros gerbėjams nepatinka, kad šalia iškils mūrinis pastatas.
„Tarpukariu Panemunėje buvo pastatyta nemažai medinių vilų bei kitų medinių namų. Tai vertybė, todėl statant naujus pastatus jie turėtų derėti prie istorinės aplinkos“, – įsitikinęs Panemunės gyventojas Gintaras Pakrosnis.
Kitas kaunietis Audrius Balevičius stebėjosi, kad nors pasaulyje medinė architektūra vis labiau vertinama, Panemunėje esą ketinama pastatyti mūrinę dėžę.
Taip pat kauniečiams užkliuvo tai, kad projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatomi gruodžio 30-ąją – paskutinę metų darbo dieną.
Kėlė daug reikalavimų
Devynių butų gyvenamąjį namą Vaidoto gatvėje planuoja statyti nekilnojamojo turto plėtojimu užsiimanti bendrovė „Deimantų alėja“. Jos vadovas Rimvydas Agurkis sakė, kad pats yra Kauno patriotas ir, prieš statant naują pastatą, architektai analizavo sklypo aplinką, būsimus ryšius su jau esančiais statiniais.
„Naujame name ketinu gyventi ir pats. Rąstinio namo statyti nenoriu, o koks bus mūrinis, daug lemia detalusis planas ir kiti savivaldybės atstovų keliami reikalavimai. Jų daug, nes greta esantis medinis namas yra kultūros vertybių sąraše, saugomas“, – pasakojo verslininkas.
Dėl šios priežasties naujasis pastatas negalės būti aukštesnis negu senasis medinis namas. Taip pat, pasak R. Agurkio, savivaldybės urbanistai pritarė tik šviesaus atspalvio apdailai, kad pastatas neišsiskirtų iš kitų namų.
Medinės apdailos naudoti neleidžia priešgaisrinės apsaugos taisyklės, nes greta – mediniai namai.
Datą parinko kompiuteris?
Toje Panemunės dalyje vyrauja didelių tūrių architektūra, todėl ir naujasis namas turėtų būti panašių formų. Be to, Vaidoto gatvė yra kur kas aukščiau, o sklypas, kuriame iškils naujas pastatas, yra šlaite. Devynių butų namo projekto autorius architektas Marius Miliukštis aiškino, kad projektinių pasiūlymų ruošimas ir koregavimas užtruko ilgiau negu metus.
„Esame įsipareigoję užsakovui atlikti darbus kuo greičiau. Atlikus paskutines korekcijas pasiūlymai buvo įkelti į informacinę sistemą planuojustatau.lt. Susirinkimo su projektiniais pasiūlymais besidominčiais gyventojais datą sistema nustatė automatiškai“, – sakė architektas.
Stebėjo tik trys asmenys
Didžiulės statybos planuojamos Aukštuosiuose Šančiuose, Verkių gatvėje esančiame bendrovės „Būstuva“ plėtojamame daugiabučių kvartale. Priešais Aukštųjų Šančių Ąžuolyną esančiame sklype dar prieš 2008 metų ekonominę krizę buvo pradėti statyti nauji kvartalai, kurie taip ir liko nebaigti.
Dabar prie darbų ketinama grįžti. Projektą patikėta rengti architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamai architektų grupei „Jungtinės pajėgos“.
„Būstuvos“ atstovė Jūratė Kugienė sakė, kad A.Kaušpėdo komanda buvo pasirinkta dėl to, jog turi patirties dirbant su didelės apimties projektais.
Visuomenė su projektiniais pasiūlymais nuotoliniu būdu buvo supažindinta gruodžio 27-osios vakare – tarpušvenčiu. Pristatymą stebėjo trys asmenys.
Statybos truks daug metų
Projektą kūrusios architektų grupės „Jungtinės pajėgos“ atstovas architektas Artūras Vasilevskis papasakojo, kad planuojama pastatyti 18 naujų daugiabučių. Tai nuo 2 iki 15 aukštų pastatai, juose bus 589 butai ir komercinės paskirties patalpos.
Arčiausiai Verkių gatvės bus teritorija, pavadinta „Miestu“. Čia stovės 3–6 aukštų namai, drieksis pėstiesiems ir vienpusiam eismui skirta alėja. Sklypo centre greta jau esančio 16-os aukštų daugiabučio iškils 9, 13 ir 15 aukštų namai.
Už jų „Gyvenvietėje“ bus pastatyti 2–7 aukštų namai. Namų apdailai planuojama naudoti įvairių spalvų klinkerį. Didžioji dalis automobilių bus statoma požeminiuose garažuose. Ateityje per paveldo saugomų Kauno tvirtovės sandėlių teritoriją gyventojų patogumui ketinama nutiesti naują gatvę, sujungsiančią Ašmenos 1-ąją su Prancūzų gatve.
Statybas ketinama skaidyti į 13 etapų, jos gali trukti 7–13 metų. Tai priklausys nuo rinkos.
Sulaukė aštrių klausimų
Vienai pristatyme dalyvavusių kauniečių kilo klausimas, ar dėl tokių didelių statybų nenukentės greta žaliuojantis Aukštųjų Šančių Ąžuolynas. Jis yra saugoma „Natura 2000“ teritorija. Juk pastačius naujus namus padidės žmonių ir transporto srautai.
A. Vasilevskis patikslino, kad statybos vyks ne prie pat Ąžuolyno, o kitoje Verkių gatvės pusėje.
„Dabar sklype stovi įvairūs sandėliai, yra automobilių stovėjimo aikštelės. Iš automobilių į gruntą skverbiasi tarša. Kai vietoj jų atsiras nauji pastatai su nauja infrastruktūra, taršos kaip tik bus mažiau. Taip pat prie gatvės suplanuota pasodinti naujų želdinių zoną“, – aiškino architektas.
Projektu susidomėjusi kaunietė architekto klausė ir apie tai, ar buvo konsultuojamasi su saugomų teritorijų specialistais.
A. Vasilevskis sakė, kad su tokiu specialistu nebuvo bendrauta, gal tai bus daroma ateityje. Kilo klausimas, ar komercinė veikla, kuri vyks naujuose pastatuose, bus suderinama su tuo, kad greta yra karių kapinės. Architektas įsitikinęs, kad naktinių klubų naujame kvartale nebus, o aplankius kapines bus jauku pasėdėti ir sušilti kepyklėlėse.
Su gyventojais jau bendravo
Po projektinių pasiūlymų pristatymo A. Vasilevskis sakė, kad susitikimą su projektu besidominčiais žmonėmis norėjo surengti prieš žiemos šventes, gruodžio pradžioje.
„Pateikėme dokumentus, bet savivaldybės atstovai rado tam tikrų netikslumų. Juos reikėjo taisyti. Kai tai buvo padaryta, projektą paviešinimui vėl įkėlėme į sistemą ir ji parinko gruodžio 27-ąją. Mes patys norėjome darbus baigti anksčiau, bet teko dirbti tarpušvenčiu“, – tikino architektas.
A. Vasilevskis pasakojo, kad šis projektas greta būsimos statybvietės gyvenantiems kauniečiams buvo pristatytas ne kartą dar vasarą.
„Tada buvo įvairių pasiūlymų ir pastabų. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai vylėsi, kad kai bus statomi nauji namai, bus atnaujinti ir senesnių pastatų fasadai, bet to nenumatyta“, – aiškino architektas.
Taip pat gyventojai norėjo, kad būtų išsaugota prie jau esančių daugiabučių auganti eglė, kurią žiemą kauniečiai puošia.
„Atsižvelgdami į gyventojų pageidavimą atokiau nukėlėme ten planuotą statyti transformatorinę“, – kalbėjo architektas.
A. Vasilevskis tikino, kad į daugelį gyventojų klausimų buvo atsakyta anksčiau, todėl tarpušvenčiu vykusiu projekto pristatymu ir susidomėjo mažai kauniečių.
„Ir kitais metų laikais būna, kad pristatymais susidomi vos keli žmonės, kartais nebūna nė vieno. Aktyviausiai projektiniais pasiūlymais domimasi, kai naujos statybos planuojamos Kauno centre ar Žaliakalnyje“, – sakė A. Vasilevskis.
Remiasi naujais principais
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto profesorius K. Zaleckis atskleidė, kad mieste vykstančius architektūrinius procesus vertina remdamasis naujojo europinio bauhauzo principais.
„Naujasis europinis bauhauzas yra aplinkos, ekonomikos ir kultūros projektas, sujungiantis dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimą“, – sakė profesorius.
Ši idėja apima teritorijų planavimą, statybą, architektūrą, urbanistiką, ieško sąlyčio taškų tarp estetikos, meno, mokslo, darnaus planavimo, technologijų ir inovacijų, žiedinės ekonomikos.
Profesorius ir pagyrė, ir supeikė
Žvelgdamas į praėjusius metus K. Zaleckis pastebėjo, kad Kaune daugiausia buvo atliekama paprastų remonto ir statybos darbų. Buvo tvarkomos gatvės, pastatų fasadai.
„Iškilo keli pavieniai nauji objektai. Tai gerai, bet kvartale pastačius vieną naują namą situacija nesikeičia. Pasigendu sisteminio požiūrio ir planų, kaip miestas galėtų vystytis. Nėra sinergijos tarp verslo, miesto valdžios atstovų ir gyventojų“, – sakė K. Zaleckis.
Kalbėdamas apie konkrečius darbus profesorius pasidžiaugė, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į kitą Nemuno krantą, kad pradėtos „Nemunaičių“ statybos Fredoje. Profesoriaus nuomone, apgyvendinti Fredą reikėjo seniai. Gerai ir tai, kad toliau statomi nauji „Piliamiesčio“ daugiabučiai Vilijampolėje.
„Deja, šių naujų daugiabučių gyventojai pageidauja atsitverti nuo miesto, užsitveria tvoromis. Architektai, projektuojantys šiuos kvartalus, būstų pirkėjų norams paklūsta, nekuria viešųjų erdvių. Man keista, kad gyvendami arti miesto centro žmonės nenori įsileisti miesto į savo kiemus“, – įžvalgomis dalijosi K. Zaleckis.
Geras pavyzdys, kaip plėtojami nauji daugiabučių kvartalai, yra centre statomi „Parko namai“.
Nustėro pamatęs aikštelę
Vienu didžiausių nusivylimu profesoriui tapo pagrindinės senamiesčio – Vilniaus – gatvės atnaujinimas.
„Žvelgiant į gatvę atrodo, kad matai prastos rezoliucijos žaidimo vizualizaciją. Dviprasmiškai vertinu ir Ąžuolyno atnaujinimą. Šio remonto darbus savivaldybė pristatė kaip labai didelę inovaciją, bet jiems pasibaigus atrodo, kad Ąžuolyne tiesiog padaugėjo asfalto“, – sakė K. Zaleckis.
Nemažas įvykis miesto gyventojams buvo naujojo baseino Nemuno saloje atidarymas.
„Bet pamatęs, kad statinį nuo Nemuno skiria nauja asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, buvau šokiruotas. Tokioje vietoje, iš kurios atsiveria gražiausi vaizdai, net architektūros studentas aikštelės neprojektuotų, nes priėjimas prie vandens yra didžiulė vertybė“, – pabrėžė profesorius.
Viena naujojo europinio bauhauzo užduočių yra siekti miestų estetikos. Kaune pernai buvo statoma nemažai pavienių gyvenamųjų namų, jų projektus svarsto Regioninė architektų taryba (RAT).
Patarimų klauso retai
K. Zaleckis sakė, kad tarybos nariai dažnai pateikia pastabų ir rekomendacijų, kaip projektus reikėtų keisti, kad nauji statiniai nedarkytų aplinkos, o į ją įsilietų, vaizdą pagerintų.
„Tačiau RAT narių balsas yra tik patariamasis. Kažkokiu būdu savivaldybė tokius projektus vis tiek dažnai palaimina, todėl Panemunėje, Žaliakalnyje, Šančiuose pastaruoju metu dygsta daugybė namų, dėl kurių estetikos galima ginčytis“, – sakė K. Zaleckis.
Profesorius pastebėjo, kad neretai statytojai įvairiais būdais bando išvengti visuomenės susidomėjimo projektiniais pasiūlymais, stengiasi, kad pranešimai apie būsimų pastatų statybas būtų kuo mažiau matomi.
„Tokia situacija turėtų keistis. Tai padaryti gali tik aktyvios miesto bendruomenės“, – įsitikinęs K. Zaleckis.
Dažniausiai netinkamai informuoja
Nerijus Valatkevičius, Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas:
„Visi projektiniai pasiūlymai registruojami informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Per 2022 metus buvo paviešinti 478 Kaune planuojamų statybų prašymai. 285 projektiniams pasiūlymams po jų viešinimo procedūrų pritarta ir statytojai gali rengti techninius projektus ir gauti statybos leidimus.
193 projektiniams pasiūlymams nepritarta. Projektinių pasiūlymų viešinimas kartojamas, kai pažeidžiami statybos techninio reglamento reikalavimai, kad visuomenė apie statinių projektavimą būtų informuota ir galėtų dalyvauti juos svarstant. Būna, kad statytojas pats prašo kartoti procedūras, nes pakeičia projekto sprendinius. Taip pat kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo kartoti viešinimo procedūras, nes jos buvo pažeistos.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
