Kai kuriems Seimo nariams siūlant riboti suminio darbo laiko apskaitą, profsąjungos tam pritaria, o parlamentarų nuomonės išsiskiria.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino inicijuojamos Darbo kodekso pataisos numato, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik esant būtinumui be pertraukų veikiančiose įmonėse, o kitose tokia tvarka būtų galima tik susitarus kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šias pataisas Seimas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2024 metų.
Taip pat siūloma pamainų grafikus sudaryti taip, kad nepažeistų maksimalaus 48 val. (dabar 52 val.) darbo laiko per 7 dienas, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui būtų suteiktas bent 48 valandų nepertraukiamo poilsio laikas vietoje dabar numatytų 35 val.
Pasak T. Tomilino, pakeitimais siekiama sumažinti darbuotojų darbo krūvį.
„Vienas pagrindinių iššūkių šiuolaikiniam žmogui yra nuovargis darbe, kuris paskui lemia ligas, šeimų griūtis ir panašiai. Ta silpniausia grandis yra tie žmonės, kurie priversti dirbti suminiu grafiku, nors tam visiškai nėra jokio pagrindo – nei gamybinio, nei kokios verslo specifikos, nei pamainų nėra. Tiesiog taip verslas bando išvengti viršvalandžių, už kuriuos jis turi mokėti“, – aiškino parlamentaras.
Pasak jo, žmonės persidirba, nes turi iliuzijų, kad gali uždirbti daugiau, o darbdaviai taupo.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad darbdaviai ir darbuotojai interesus turi derinti, tačiau jis sutinka, kad tam tikrais atvejais reikalingi ir saugikliai.
„Suprantame, kad lūkestis yra iš darbuotojų, kad teisės nebūtų pažeidinėjamos, bet svarbu matyti ir tas objektyvias aplinkybes, kodėl kartais negalima (išsiversti be suminės darbo laiko apskaitos – BNS), todėl saugiklių tam tikrų reikia, bet norėtųsi matyti ir piktnaudžiavimo mastą, nes dabar yra legalu ir teisėta (suminė darbo laiko apskaita – BNS)“, – BNS teigė M. Lingė.
Jis taip pat norėtų informacijos, kaip plačiai suminė darbo laiko apskaita Lietuvoje taikoma: „Kuriose vietose darbuotojai galbūt nukenčia dėl platesnio tokios apskaitos taikymo“.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės, Laisvės frakcijos atstovės Monikos Ošmianskienės, reikėtų „išsiryškinti tam tikras verslo rūšis“, kur piktnaudžiaujama, nes suminė darbo laiko apskaita nėra reikalinga.
M. Ošmianskienės teigimu, reikėtų kuo mažiau kontrolės, o daugiau darbuotojų ir darbdavių susitarimo: „Paskui tokie ribojimai įvairiose sferose duoda priešingą efektą, kai žmonės nori ir gali dirbti, bet juos riboja įstatymai“.
Tame pačiame komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad tokia darbo laiko apskaita reikalinga labai nedaug žmonių.
„Didžiąją dalį priverčia darbdaviai taip skaičiuoti, nes jiems taip naudingiau. Esu šalininkas, kad kuo mažiau žmonių naudotųsi suminio darbo laiko apskaita“, – teigė A. Sysas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, suminės darbo laiko apskaitos ribojimai būtini, nes darbuotojams tokia tvarka nieko gero neduoda.
„Tas, kas nenori mokėti viršvalandžių, taiko suminę darbo laiko apskaitą“, – BNS tvirtino ji.
I. Ruginienė, be kita ko, abejoja, ar suminę darbo laiko apskaitą turi reglamentuoti Darbo kodeksas. Dėl to, pasak jos, būtų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Pasak profsąjungų lyderės, darbdaviai yra išsiprašę išimtinais atvejais taikyti suminę darbo laiko apskaitą, tačiau dabar ji labai išpopuliarėjo.
Jeigu pataisas Seimas priimtų, jos įsigaliotų nuo kitų metų.
