Nacionaliniame Kauno dramos teatre antradienį vyko kultūros forumas „Kaunas 2022 patirtys. O kas toliau?“. Jame kultūros atstovai dalinosi Europos kultūros sostinės metais įgyta patirtimi, pažvelgė į ateities perspektyvas bei iškėlė didelę problemą – šiuolaikinio meno renginiams rengti Kauno mieste nėra tinkamos salės, tad dideli tarptautiniai festivaliai į Kauną vis dar nekelia kojos.
Dalinosi patirtimi
Kultūros forume pranešimus skaitė tarptautinio festivalio „Kaunas Piano Fest“ organizatorė Monika Lozinskienė, galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ organizatorė Gintarė Masteikaitė ir „Kaunas 2022“ projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Pranešėjai dalinosi patirtimi, įgyvendinant projektus Kauno Europos kultūros sostinės metais. Akcentuota, kad 2022 m. vyko 3 tūkst. projekto „Kaunas 2022“ renginių.
Apie mecenatystės patirtį įžvalgomis pasidalino UAB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas, paraginęs organizacijas nebijoti kreiptis į įmones finansinės pagalbos, siekiant įgyvendinti kultūrinius projektus.
Renginį vedė Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė.
Kultūros forumo pabaigoje vyko apvaliojo stalo diskusija „O kas toliau?“, kurioje dalyvavo Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis ir Kauno rajono savivaldybės vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys. Diskusiją moderavo žurnalistas Gražvydas Muižys.
Iškėlė nudėvėtų pastatų problemą
Šiuolaikinio meno projektus Lietuvoje ir užsienyje rengiančios galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys pasakodamas apie kuruotą Marinos Abramovič parodą „Būties atmintis“ atviravo tuomet turėjęs itin įtemptą laikotarpį. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje – norint rengti parodą pirmiausiai teko paremontuoti pastato vidų, tinkamai pritaikyti erdves. To reikalavo pastatą apžiūrėjęs M. Abramovič atstovas. Kitos salės alternatyvų Kauno mieste nebuvo – Kauno paveikslų galerijoje kol kas yra didžiausia erdvė kultūros renginiams. Taigi, 1979 m. atidarytą ir jau susidėvėjusią galeriją teko tvarkyti A. Žalpiui. Prie iššūkių prisidėjo ir pandemija.
Jis akcentavo, kad viešai kalbama kiek dabar statoma ir atidaroma naujų centrų, įstaigų, tačiau pamirštama, kad reikia rūpintis ir jau atidarytomis kultūros įstaigomis.
„Kai kurios įstaigos nematė dažų ant sienų jau 30-40 m., o sienos byra, griūna. Ką darysime? Gal einant laikui jas užkalsime ir pereisime į naujas institucijas? Po „Kaunas 2022“ projekto turime labai įdomių pasiūlymų, būtų galimą pratęsti Kauno garsinimą įrašant į sąrašą garsių menininkų parodas, bet kol kas to atsisakome, nes nėra bent normalių sąlygų. Viskas nugyventa daugiau, negu įmanoma. Kažkas turi tą spręsti!“, – į Kultūros viceministrą žvelgdamas kalbėjo A. Žalpys.
Trūksta salės šiuolaikiniam menui
Galerijos „Meno parkas“ vadovas A. Žalpys akcentavo, kad šiuo metu Kauno mieste nėra nei vieno tinkamo pastato, kur būtų galima rengti šiuolaikinio meno projektus. Jis pažymėjo, kad šiuolaikinio meno festivalis „Kauno bienalė“ blaškosi po įvairias erdves: tai fabrike ar kitur, tai vėl sugrįžta į parodų rūmus.
„Dėkoju savo protui, kad laiku apšvietė ir sustabdė, nes prieš kelerius metus svarsčiau, galbūt „Manifesta“ galėtų vykti Kaune? Tai didžiulė Europos šiuolaikinės kultūros bienalė. Ačiū Dievui, pritrūko laiko, o dabar žinau – nenorėčiau organizuoti, ypač po praėjusių patirčių“, – atviravo A. Žalpys.
Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė susirinkusiųjų paklausė: kodėl turint didelį „Kaunas 2022“ biudžetą kultūrai, nebuvo pagalvota apie pastato pastatymą, o ne laikinų projektų įgyvendinimą.
Pirmoji į klausimą sureagavo festivalio „ConTempo“ organizatorė G. Masteikaitė: „Nuo pat pradžių buvo iniciatyvų, siūlymų statyti pastatą scenos menams, vizualiesiems menams, tačiau nebuvo Kauno miesto valdžios palaikymo. Pirminė idėja buvo, bet ji nebuvo palaiminta“, – sakė G. Masteikaitė.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas priminė, kad Kaune atsiras M. K. Čiurlionio koncertų centras. Jis kvietė svarstyti, kokia tai erdvė turėtų būti: koncertų salė, ar menų, tarpdisciplininis centras, kur galėtų veikti didelė, moderni galerija ir būtų operai, dideliems dramos teatro iššūkiams arba jų sintezei pritaikyta scena.
„Turėtume atsakingai pagalvoti. Idėja yra, bet ar šis pastatas bus tik tam, kad simfoninis orkestras pagrotų? O gal verčiau ten visi menai randa vietos, kaip pats M. K. Čiurlionis: jis buvo ir kompozitorius, ir tapytojas, ir rašytojas. Turėtų būti tarpdiscipliniškumas“, – kalbėjo E. Stancikas.
Reikia laiko
Apvaliojo stalo diskusijos „O kas toliau?“ metu Kauno miesto mero pavaduotojo Manto Jurgučio pasiteiravus apie erdvių trūkumą šiuolaikiniam menui, jis atsakė, kad visada gerai yra kalbėti, kaip būtų idealu ir pridūrė, kad viskam yra savas laikas.
„Galima diskutuoti, ar M. K. Čiurlionio koncertų centro reikia mieste ar nereikia? Jo reikia miestui, respublikai ar Pabaltijui? Galime diskutuoti, ar M. Žilinsko galerija, kuri statyta senai, yra gera ar bloga, ką reikia keisti? Galime diskutuoti, ar „Romuvos“ kino teatras gerai renovuotas, ar ne, reikėjo keisti jo funkciją ar ne. Noriu pabrėžti, kad per 5 pastaruosius metus į kultūros infrastruktūrą buvo investuota labai daug: renovuotas Kauno kultūros centras, „Romuvos“ kino teatras, su ES pagalba renovuota „Girstučio“ komplekso kultūrinė dalis. Pirmiau turime apsikuopti savo namuose, kad galėtume statyt kitus namus. Nekalbu apie paveldą, investicijas į tarpukario architektūrą. Kai susitvarkome dalykus, kuriuos turėjome susitvarkyti anksčiau, tada galime kalbėti: o kas toliau?“, – sakė M. Jurgutis.
Jis pridūrė, kad ir projektas „Kaunas Europos kultūros sostinė“ neatsirado iš karto. Jis buvo užaugintas, vyko kulminacija, dabar kalbama ką daryti toliau.
„Taip ir su infrastruktūra. Susitvarko baziniai poreikiai, tada diskutuojame apie kitus projektus. Jei kas turi įžvalgų, ką dar mieste galima padaryti geriau, esame atviri išklausymui ir diskusijoms“, – su pasiūlymais į savivaldybę kreiptis kvietė M. Jurgutis.
Kviečia į rajoną
Kauno miesto muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas išgirdęs apie patalpų problemą kvietė Kauno miesto gyventojus kreiptis į Kauno rajoną ir jiems bus mielai pagelbėta.
„Turime daug vietos. Taip pat labai įdomių, bet dar neatrastų vietų. Beje, kultūros ir meno laivo projektas „Nemuno 7“ toliau tęsiamas. Tie, kurie nerandate erdvės kameriniams renginiams Kaune – kviečiame. Čia pasirodymus rengti galėtų ir „Kaunas Piano Fest“ festivalis. Džiaugsis visi“, – teigė Z. Kalesinskas.
Viena renginio dalyvė iš salės pasidalino patirtimi, kad Kauno rajone vietą repeticijoms randa ir meno saviveiklos kolektyvai iš Kauno miesto.
„Jūs taip kviečiate! Sulauksite daug prašančių į Kauno rajoną meno saviveiklos kolektyvų, kad priimtumėte, sudarytumėte sąlygas jiems repetuoti. Taip, kaip priėmėte vieną geriausių Kauno miesto tautinių šokių ansamblį „Rasa“, taip, kaip priimate bendruomenių centrų asociacijos renginius. Kauno rajonas noriai priima kolektyvus iš Kauno miesto“, – kalbėjo renginio dalyvė.
Z. Kalesinskas džiaugėsi, kad Europos kultūros sostinė išaugino, išugdė norą investuoti į kultūrą, tad projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ tęsiamas Kauno rajone ir 2023 m. jam yra skirta 250 tūkst. eurų.
„Tad prašome, visi iš Kauno miesto – į Kauno rajoną“, – šypsodamasis kvietė Z. Kalesinskas.
Ištroškę kultūros
Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ organizatorė Gintarė Masteikaitė džiaugėsi, kad šiam festivaliui pavyko apjungti Kauno miestą su Kauno rajonu.
„Festivalis gimė iš iššūkio miesto, kuris neturi pakankamai erdvių, neturi vietos ir įvairovės jauniesiems kūrėjams kurti ir pristatyti scenos meną bendrąja prasme. Deja, daugybė teatro žmonių tuomet iškeliavo iš Kauno miesto neturėdami, kur pasirodyti. (…) Kūrėme festivalio formatą, kuris išeitų iš centrinių Kauno miesto gatvių, Laisvės alėjos ir pasiektų vietas, kur labai mažai kultūros ar jos išvis nėra, kur kultūros net nesugalvotum pristatyti. Kūrėme festivalį miestui, paprastiems žmonėms, o ne elitinei publikai. 2019 m. prasidėjęs festivalis per 4 metus surengė daugiau kaip 200 renginių ir tik vieną jų atšaukėme dėl lietaus. Dar vieno vos neatšaukėme, bet pagelbėjo Zapyškio bažnyčia. Ant jos lubų po pasirodymo dar likusios prancūzės pėdutės“, – kalbėjo G. Masteikaitė.
Ji ypač džiaugėsi, kad kultūriniai renginiai sulaukė tiek lankytojų, kad nebuvo kur jų sutalpinti, net į mokamus renginius.
„Menu, turėjome renginį 22 val. „Romuvos“ kino teatre, kai atidariau duris ir pamačiau, kokia minia laukia, o visos jos nebus kur sutalpinti, džiugiai sušukau: pagaliau Kaune turime Avinjono festivalį! Avinjono menų festivalis, tarptautinis Sibiu teatro festivalis, didžiausias pasaulyje menų festivalis – Edinburgo Frindžo festivalis – jie man buvo tolimi, bet vyliausi, kad ir Lietuvoje galima sukurti mažą stebuklą. Tikiu, kad tą stebuklą sukūrėme“, – teigė G. Masteikaitė.
Ieškoti mecenatų
Kultūros forume išsakytos ir finansinės naštos, rengiant kultūrinius renginius. Pasiūlyta dėl to kreiptis į mecenatus. UAB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas ragino kultūros lauko atstovus drąsiai skambinti ar rašyti verslo atstovams, dalintis savo kultūrinėmis idėjomis miestui. Dalis jų sulaukia paramos.
„Drąsiai kreipkitės į verslo sektorių!“, – kvietė R. Varanauskas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas E. Stancikas užsiminė apie verslo bičiulių klubą, susitelkusį prie šio teatro. Tai įstaigų vadovai, savininkai, turintys didelę patirtį ir besilankantys teatre. Klube dalinamasi privataus sektoriaus patirtimi, ieškoma sprendimų biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip teatras. Šiuo metu klube yra penkiolika narių.
„Kartą per mėnesį diskutuojame aktualiais teatro klausimais. Kai iškilo problema dėl Charkivo teatro apsilankymo – verslo bičiulių klubas finansavo pirmąjį vizitą, antrąjį vizitą – Kauno m. savivaldybė. Svarbu ištirti savo kuruojamą lauką ir naudoti asmenines pažintis, kad kreiptumeisi į žmones, kuriems tai aktualu, būtum tikslingas“, – pažymėjo E. Stancikas.
