Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kadriliui įsibėgėjant, vienas kandidatas Kaune dėl savo elektorato sprendimo atrodo ramus kaip belgas. Kadrilio figūros aplink šį kandidatą sukasi šokyje jam nė nedalyvaujant – štai Kauno technologijos universitetas (KTU) atsisakė suteikti patalpas bendruomenėms principingai nepakvietus į susitikimą Visvaldo Matijošaičio. Politkorektiškiems debatams KTU vietos atsirado, tačiau juose dabartinis meras sudalyvauti nepasivargino.
Bendruomenės ieško naujo mero
Susitikimą, kurio perkėlimas į kitą vietą viešojoje erdvėje nuvilnijo kritikos bangomis, inicijavo Žemųjų Šančių bendruomenė, Kauno bendruomenių centrų asociacija, Lampėdžių bendruomenės centras, Aukštųjų Šančių bendruomenė, Kauno centro bendruomenė, Kauno Vičiūnų bendruomenė, Viešojo intereso gynimo fondas, architektai Linas Tuleikis ir Gediminas Šinkūnas – organizacijos ir asmenys, per pastarąsias dvi mero kadencijas neradę bendros kalbos su Kauno valdžia, garsiai ją kritikavę, ginčiję savivaldybės veiksmus atviruose protestuose ir teismuose.
V. Matijošaitis kvietimo į vasario 15-osios debatus negavo, nes, anot Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkės Elenos Vanagaitės, meru yra jau dvi kadencijas, per kurias su aktyviomis Kauno bendruomenėmis nebendravo, gyventojų atstovų nepriėmė nė karto, tad, pašnekovės manymu, nieko naujo nepasakytų.
Sprendimą dabartinio Kauno mero nekviesti į debatus organizatoriai priėmė sutartinai. Iš pradžių patalpų susitikimui prašyta savivaldybėje – šiai atsakius, kad po darbo valandų savivaldos rūmai užrakinami ir juose nieko negali vykti, kreiptasi į KTU, tačiau ir universitetas V. Matijošaičio vadovavimu nesuinteresuotų kauniečių priimti galiausiai nepanoro. E. Vanagaitė apgailestavo, kad bendruomenės skamba tik rinkiminiuose pažaduose, o kai pasidaro politiškai aktyvios, tampa pavojingos ir nepageidaujamos.
Daugiau šia tema
Vis dėlto Žemųjų Šančių bendruomenės valdybos narys Virginijus Baranauskas naujienų portalui išreiškė kitokią asmeninę poziciją: „Būčiau kvietęs (V. Matijošaitį – aut. past.) vien todėl, kad išgirstume atsisakymą dalyvauti. Atsisakymui jau reikėtų įvardyti motyvą, o dabar gali sakyti „nekvietė, tai nekalbu“. Mano manymu, geriau pakviesti ir sulaukti atsisakymo, kas galimai duotų peno kritikai, nei nekviesti visai.“
Pastebėjus, jog tarp pakviestųjų nėra ir Tautos ir teisingumo sąjungos iškeltos Rūtos Zabielienės, E. Vanagaitė atkreipė dėmesį minėtą kandidatę į tarybą einant su Dariaus Trečiakausko vedama koalicija, tačiau patikino, kad savarankiškas R. Zabielienės dalyvavimas mero rinkimų debatuose bus apsvarstytas.
KTU: renginys yra politiškai angažuotas
KTU komunikacijos specialistė Rūta Budvytytė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare paaiškino, kad pirminis sprendimas suteikti patalpas bendruomenių debatams buvo priimtas remiantis tuo metu turėta informacija tai būsiant Šančių bendruomenės susitikimą su visais kandidatais į Kauno miesto mero postą.
„Renginiui įgavus kitą formatą, mastą ir tapus politiškai angažuotu, Kauno technologijos universitetas atsisakė suteikti vietą siekiant išlaikyti politinį neutralumą, lygių galimybių principus bei toleranciją visoms nuomonėms, požiūriams ir įsitikinimams. <…>
Kauno technologijos universitetas yra aukštojo mokslo įstaiga, kuri kaip institucija išlaiko politinį neutralumą ir nedalyvauja rinkimų kampanijose. Universiteto bendruomenę sudaro kone 10 tūkstančių studentų, dėstytojų, mokslininkų, tyrėjų ir administracijos darbuotojų, kurių kiekvienas turi teisę į požiūrius, įsitikinimus ir pasirinkimus“, – sakė R. Budvytytė.
Ji pažymėjo universitetą remiant ir organizuojant edukacinius renginius, kaip kovo 1 d. KTU „Santakos“ slėnyje vyksiantis tradicinis Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) renginys „Mokiniai renka merą“, kurio tikslas skatinti jaunimą aktyviai dalyvauti pilietiniame gyvenime, domėtis viešosios politikos procesais, geriau pažinti vietos savivaldą.
Motyvą pavadino absurdišku ir melagingu
Tik sužinojęs apie pasikeitusią KTU poziciją, nusivylimą savo Alma mater išreiškė debatų moderatorius Andrius Tapinas, universiteto deklaruojamą politinį neutralumą pavadinęs absurdišku – esą „būtent universitetuose ir turi vykti politiniai debatai, diskusijos apie miestų ateitis, pokalbiai su žmonėmis, kurie nori ateiti valdyti“.
A. Tapinas taip pat kontrargumentavo universiteto neutralumui primindamas, kad 2019 m. KTU vyko kandidatų į prezidentus debatai, kandidatų į Seimą debatai projekte „Moksleiviai renka Seimą“.
„O dabar pasirodo – politiniams renginiams KTU vietos neberanda. Gal dėl to, jog tai organizuoja dešimtys Kauno bendruomenių, nusivylusių dabartiniu Kauno meru. Motyvas, aišku, paprastesnis – universitetas tiesiog bijo, bijo patekti į Matijošaičio nemalonę“, – konstatavo A. Tapinas.
Po jo įrašu socialiniame tinkle įsiplieskė gan ilga diskusija, kurioje plačiau universiteto motyvus aiškino KTU SHMMF dekanas Ainius Lašas:
Į VRK organizuotus debatus neatvyko
Beje, į kelerių metų praeitį dairytis tikrinant KTU nusišalinimo nuo rinkiminių kampanijų teiginį nė nereikia. Vos prieš kelias dienas, praėjusį penktadienį, Studentų gatvėje esančioje KTU bibliotekoje vyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuojami kandidatų į miesto ir rajono savivaldą debatai. Bibliotekoje filmuotos debatų laidos, kurias nuo vasario pabaigos transliuos komercinė internetinė žiniasklaida.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad siekiant lygiateisiškumo, kvietimai dalyvauti VRK organizuojamose diskusijų laidose išsiųsti visiems 12-ai kandidatų į Kauno miesto merus. Paradoksalu, bet šiuose pagal premisą lygiateisiškuose ir KTU priimtuose filmavimuose lygaus atstovavimo realizuoti nepavyko, nes V. Matijošaitis debatuose nedalyvavo. Filmavimą taip pat praleido Darbo partijos kandidatas į merus Marijus Velička.
Iš pretendentų užimti Kauno rajono mero kėdę debatuose dalyvavo visi, išskyrus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatę Eriką Bartusevičienę. I. Ramanavičienė pridūrė, kad į laidų filmavimus pašaliniai stebėtojai ir kandidatų palaikymo komandos neįleidžiamos. Šį ribojimą esą lemia nepertraukiamas filmavimo grafikas, dėl kurio nėra laiko interesantų įleidimui / išleidimui, salės sutvarkymui.
Pagal VRK pateikiamą informaciją, kiekvienai laidai su regiono aktualijomis susijusius klausimus rengia jos vedėjas, o debatus veda Edmundas Jakilaitis, Marius Jančius, Rimvydas Paleckis, Aurimas Perednis, Eglė Matonienė ir Daiva Žeimytė-Bilienė. Laidos nuo 2023 m. vasario 24 d. bus transliuojamos „Delfi“, lrytas.lt, „15min“ ir TV3 interneto portaluose.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų debatų laidos rengiamos visose 60-yje Lietuvos savivaldybių. Pagal vasario 2 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pagarsinimo apie kandidatus paslaugą valstybinei institucijai teikia VšĮ „Pilietinė medija“. 16-os dienų trukmės filmavimai ir laidų transliavimas mokesčių mokėtojams atsieis 544 500 eurų su PVM.
Pasirinko kalbėtis su verslininkais
Bendruomenės nebenori kalbėti su dabartiniu Kauno meru, o meras į kameras nenori kalbėti visai Lietuvai. Buvo dar vieni debatai, kuriuose akis į akį su V. Matijošaičiu susitikti siekė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vytautas Juozapaitis. Ką dainingajam konservatorių pretendentui atsakė meras, paskaityti galite čia.
Tiesa, viename susitikime su saujele specifinių rinkėjų V. Matijošaitis dalyvavo – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos rengtoje kandidatų į miesto ir rajono merus diskusijoje. Išeina, iki vasario 13 d. vakaro surengti bent treji skirtingo lygio debatai, kurių dvejuose V. Matijošaitis nepasirodė ir į dar vienus nebuvo pakviestas.
Taip pat praėjusią savaitę prasidėjo LRT rengiami didžiųjų miestų kandidatų debatai – Kauno miesto atveju, transliacija padalyta į dvi laidas po šešis politikus. V. Matijošaičiui burtai lėmė pasirodyti vasario 22 d. laidoje. Ar jis dalyvaus šiuose debatuose, atsakymo kol kas nėra, Kauno mero komunikacijos atstovai žurnalistams nepateikė atsakymo, kuriuose debatuose planuoja dalyvauti dabartinis miesto vadovas.
Primename, kad Kauno mieste mero posto siekia:
Mantas Bertulis (Laisvės partija);
Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija);
Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai);
Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Visvaldas Matijošaitis (Vieningas Kaunas);
Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis);
Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija);
Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga);
Dainius Varnas (Partija „Laisvė ir teisingumas);
Marijus Velička (Darbo partija);
Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga);
Rūta Zabielienė (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Kauno rajone į merus kandidatuoja:
Jolita Balsevičė (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai);
Erika Bartusevičienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Aušra Degutytė (Darbo partija);
Valerijus Makūnas (Lietuvos socialdemokratų partija);
Artūras Orlauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija);
Viktoras Pranckietis (Liberalų sąjūdis);
Justinas Urbanavičius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai).
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.
