Aplinkos ministerijai raginant Kauno miesto savivaldybę imtis lyderystės sprendžiant taršos Nemune iš buvusio pabėgių mirkymo cecho teritorijos problemą, ši teigia, jog tam neturi lėšų, o įgyvendinus brangų projektą tuo gali pasinaudoti vieno iš trijų sklypų privatus savininkas.
Apie tai politikai trečiadienį diskutavo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame tartasi nuolat pasikartojančios situacijos, kai Nemunas teršiamas iš naftos produktais užterštų teritorijų A. Juozapavičiaus prospekte ir upės krantinėje.
„Procesų lyderiu neabejotinai kviečiame būti savivaldybę, nes, kaip žinia, Aplinkos ministerija tikrai aplinkos išvalymo darbais neužsiima, o Aplinkos apsaugos departamentas irgi turi būti nešališkas subjektas, kuris įvertintų, ar atliekant tuos darbus yra laikomasi nustatytų reikalavimų“, – komitete kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Tuo tarpu Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pabrėžė, kad iki šiol savivaldybė buvo vienintelė, kuri prisidėjo tvarkant šią problemą – prižiūrint šulinius, į kuriuos subėga naftos produktai. Tai kasmet atsieina apie 60 tūkst. eurų.
Jo teigimu, savivaldybė neturi 8 mln. eurų, reikalingų minėtiems sklypams sutvarkyti, ir pabrėžė, jog vienas jų yra privatus, taigi, atlikus darbus, padidėtų jo vertė.
Daugiau šia tema
Kauno administracijos vadovas neslėpė apmaudo, jog pakeitus įstatymus pareiga rūpintis tarša numatyta savivaldybei. T. Metelionio vertinimu, iki tol visas galimybes spręsti problemą turėjo būtent ministerija, paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
„Dabar buvo nuspręsta pakeisti įstatymus ir perduoti visą pareigą ir atsakomybę savivaldybei“, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis daugiau atsakomybės tvarkant taršą tokiais atvejais, kai ją sukėlęs juridinis asmuo nebevykdo veiklos, numatyta savivaldybėms.
„Turbūt kreipsimės į ministeriją, prašydami nuomonės, pasiūlymo ir priemonių plano, kaip savivaldybė pagal naujai pakeistus teisės aktus ir turimus šaltinius lėšų, kurie yra bene 6-7 kartus mažesni negu yra poreikis, jau nekalbant apie kitas aplinkos apsaugos programos poreikius (…) kaip mes galėtume tvarkyti“, – sakė T. Metelionis.
Viceministrė savo ruožtu pabrėžė, jog savivaldybių vaidmuo įstatyme buvo numatytas ir anksčiau, o dabar jos gali panaudoti tam Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, be to, pagalbą yra siūliusi ir ministerija.
„Kai mes pradėjome kalbėti ir beldėmės į savivaldybės duris, buvome pasirengę iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos gerokai daugiau pinigų į tą sutelktinį fondą įnešti, prisidedant geležinkeliams tuo pačiu, ir kalbinome savivaldybę prisidėti savo dalimi, bet nebuvome išgirsti ir ta iniciatyva mūsų nebuvo tinkamai priimta“, – sakė R. Radavičienė.
Aplinkosaugininkai užterštų teritorijų sklypų savininkams yra davę privalomuosius nurodymus dėl užterštų teritorijų tvarkymo planų parengimo. Tvarkymo planą yra parengęs vieno sklypo savininkas – „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“. Dėl privalomųjų nurodymų kitiems dviem sklypų savininkams – NŽT ir bendrovei „Regio“ – tebevyksta teisminiai procesai.
Vasario viduryje šioje teritorijoje prasidės specialios požeminės sienelės, kuri neleistų teršalams patekti į upę, įrengimo darbai. Vis dėlto visos šalys sutinka, jog šis sprendimas tėra laikinas, nes iš esmės nesprendžia problemos.
Pagal parengtą planą, efektyviausia būtų tvarkyti visus tris sklypus vienu metu. Tai galėtų kainuoti apie 8 mln. eurų.
NŽT laikinasis vadovas Saulius Mocevičius teigė, jog tarnyba privalomuosius aplinkosaugininkų nurodymus apskundė siekdama aiškumo, ar turi įgaliojimus tvarkyti valstybinę žemę.
„Šitiems darbams mes niekada neturėjome jokio finansavimo ir tokių darbų niekados gyvenime nedirbome. Kas svarbiausia, mes šioje srityje neturėjome visiškai jokios kompetencijos“, – kalbėjo vadovas.
Jis pabrėžė, kad tarša atsirado ne NŽT valdomame sklype ir šis tiesiogiai nė nesisieja su užteršta teritorija bei įspėjo, kad susiformavus precedentui, jog jiems reikia tvarkyti savo valdomą sklypą, tokie nurodymai galėtų būti teikiami visiems savininkams, į kurių sklypus tarša atiteka iš kitų teritorijų.
Didžiausia tarša šiuo metu yra bendrovės „Regio“ sklype. Jos atstovė Martyna Leonavičiūtė posėdyje teigė, kad bendrovė įsigijo rinkos kaina, pati sklypo neteršė.
„Mes esame pasiruošę ir norime bendradarbiauti, bet „Regio“ tiesiog nemano, kad jie turėtų būti visu 100 procentų atsakinga už tą taršą, kurios ji nesukėlė“, – kalbėjo bendrovės atstovė.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, tarša sklypuose A. Juozapavičiaus g. 118-120 esančiuose sklypuose skaičiuojama dar nuo 1862 metų.
Skaičiuojama, kad norint ją visiškai išvalyti, reikėtų maždaug trejų metų.
