Andrius Aleksandravičius pradėjo fotografuoti dar studijuodamas Kauno technologijos universitete. Pagrindinis jo nuotraukų objektas ir tema – Kaunas. Ne kartą fotografijos konkursuose įvertintas menininkas naujoje Monikos Žiūkaitės knygoje norėjo netradiciškai perteikti Kauno vaizdus juos derindamas su haiku stiliaus poezija.
– Esate žymus savo fotografijomis, kuriose pavaizduotas būtent Kaunas. Ką Jums reiškia šis miestas?
– Labai daug. Jau seniai čia gyvenu, praleidžiu didžiąją laiko dalį, todėl jis man labai svarbus.
– Ką šiame mieste įžvelgiate įdomaus, dinamiško, kad norite tai perteikti savo fotografijose?
– Fotografuoju, ką matau aplinkui, savo aplinką. Kaunui, matyt, pasisekė šiuo klausimu. Nesinorėtų išskirti tik Kauno. Norėčiau išskirti visą Lietuvą, gyvename labai gražioje šalyje. O fotografijos, kuriose vaizduoju ne tik Kauną, bet ir Lietuvą, yra ne tik mano akiai, bet sulaukia ir žiūrovų. Todėl Kaunui tiesiog pasisekė.
– Kauną fotografuojate apytiksliai 16-17 metų.
– Reikėtų paskaičiuoti, bet taip, gali būti.
– Iš kur semiatės įkvėpimo perteikti tą patį Kauną kitaip? Ar nepabosta to paties miesto aplinka?
– Įkvėpimas man yra aplinkos stebėjimas. Tarkim, saulėlydis, saulėtekis ar dar kokios nors netikėtos akimirkos, kurių sėdėdamas biure nuo 8 iki 5 nepastebėtum. Esu pasiruošęs nufotografuoti kiekvieną akimirką. Jei aš matau, kad tam tikroje vietoje už penkių minučių iš už debesėlio išlįs saulė, už penkių minučių aš turiu būti tokioje vietoje, iš kurios Kaunas atrodo gražus. Ir būtent privalo būti pataikytas tam tikras metas su tam tikru apšvietimu, kai matosi išlendanti saulė, debesis, kylanti audra, vaivorykštė ir pan. Tai yra tokios akimirkos, kurių reikia išlaukti.
– Jūsų darbas reikalauja daug pastangų, juk tenka prisitaikyti prie gamtos, būti atitinkamu laiku, atitinkamoje vietoje.
– Tai reikalauja nuolatinio pasiruošimo. Dronas, fotoaparatas privalo būti visada pakrautas. Bet nuotrauka gali gimti ir iš paprasčiausio pasivaikščiojimo mieste, juk būna visaip.
– Fotografija yra ne tik Jūsų darbas, bet ir gyvenimo būdas.
– Praktiškai taip. Dronas ir fotoaparatas visada keliauja su manimi kuprinėje. Nesvarbu, kur eičiau.
– Tai ne pirmas Jūsų projektas Kauno miesto tema. Kuo ši knyga Jums išskirtinė?
– Išskirtinė tuo, kad knygoje ne tik Kauno vaizdai. Jie papildyti įvairiais haiku aprašymais. Galbūt tai nestandartinis derinys, kuris, manau, padaro šią knygą ne tik nuotraukų albumu, bet ir žvilgsniu į miesto gyvenimą. Kiekviena nuotrauka aprašoma kaip akimirka, kuri kiekvieną kartą gali būti labai skirtinga. Žiūrovas, kuris gyvena vienoje miesto pusėje ir tas, kuris gyvena centre, gali matyti jas kitaip. To siekiant šis nuotraukų ir Monikos teksto derinys tapo knyga.
– Ko gero, Jūsų kolegė Monika Žiūkaitė apie nuotraukas papildančią haiku stiliaus poeziją galėtų papasakoti daugiau, tačiau tikiu, kad ir Jūs galėsite man atsakyti kuo būtent tokio stiliaus eilėraščiai siejasi su Kauno vaizdais?
– Žinoma, Monika pasakytų tiksliau, bet trumpas tekstas ir nuotrauka labai dera kartu. Dėl to galėčiau išskirti šį stilių. Juk jei paprastai aprašytumėme tik kokią nors vietą, konkretų dienos metą, Kauno rajoną, tai neturėtų jokio įdomumo. O pasiskaičius šį tektą gali atsirasti net ir klausimų, nes šie trumpi aprašymai pateikia netiesioginių, pagalvoti priverčiančių minčių, apie ką tai? Manau, tai tikrai yra geras nuotraukos ir ne tradicinio vaizdo aprašymo, o gilesnio teksto apie miesto gyvenimą derinys.
– Taip pat tai leidžia giliau pažvelgti ir į fotografiją.
– Taip, sakyčiau, būtų visai įdomu paskaityti tik tekstą be nuotraukų. Monika tekstus atrinko kartu su manimi. Visi vaizdai yra parinkti būtent pagal jos eilėraščius, todėl manau, kad tai toks įdomesnis teksto papildymas.
– Ar knygos pavadinimas „Susitikime Kaune“ ir yra pagrindinė žinutė, kurią norite ištransliuoti žiūrovui?
– Taip, tai kartu ir geras pasiūlymas susitikti Kaune. Žinoma, mes norime, kad žiūrovas į tai žvelgtų ne tik kaip į paprastą, gražų nuotraukų albumą, bet ir pasigilintų į tekstą.
– Šis pavadinimas puikiai apipavidalina Jūsų knygą.
– Taip, nežinau ar pastebėjote, bet viršelyje yra Kristaus prisikėlimo bažnyčios fragmentų detalės, kurios viską suderina ir padaro šį albumą ar knygą visiškai kaunietišku.
– Kokiems darbams ruošiatės dabar? Tikiu, kad Kauno miesto gerbėjai nekantrauja išvysti Jūsų naujausius darbus.
– Manau, kad gražių Kauno nuotraukų bus ir toliau. Nuolatinis aplinkos, ne tik miesto, bet ir Lietuvos vaizdų stebėjimas tęsis bei to galime tikėtis ir toliau. Neplanuoju sustoti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
