Donoro kortelė – žmogaus pritarimo organų donorystei išraiška. Dažnu atveju žmonės pasirašę prašymą Donoro kortelei gauti apie šį sprendimą nepasisako artimiausiems žmonėms. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar būdamas gyvas žmogus buvo pasirašęs sutikimą po mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei, atsižvelgiant į situacijos jautrumą, mirties atveju sutikimo visuomet atsiklausiama ir mirusiojo artimųjų.
Kaip rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, pagal Lietuvos įstatymus Donoro kortelė yra teisinis dokumentas, kurį įsigijęs žmogus išreiškia sutikimą tapti organų donoru bei po savo mirties tinkamus organus ar audinius padovanoti gydymo laukiantiems asmenims, taip suteikiant jiems galimybę atgauti gyvenimo kokybę ir pagerinti sveikatos būklę. Vis dėlto, vien tik Donoro kortelės įsigijimas nereiškia, kad po mirties tapsite organų donoru.
Kaip tampama organų donoru?
Esminė sąlyga, kad žmogus taptų organų donoru po mirties – asmens sveikatos priežiūros įstaigos reanimacijos skyriuje gydomam pacientui turi būti konstatuota smegenų mirtis ar sustojusi širdies veikla bei nutrūkusi kraujotakai. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų.
Kitomis mirties aplinkybėmis organų donorystė neįmanoma. Tai reiškia, kad organų donorystė negalima, kai, pavyzdžiui, žmogus miršta avarijos vietoje, susmunka gatvėje ar miršta savo namuose.
Smegenų mirties priežastys gali būti įvairios – insultas, apsinuodijimas, dusimas, galvos trauma, aneurizmos plyšimas ar kitos priežastys, kurios sąlygoja smegenų tinimą. Kadangi kaukolės ertmėje nėra daug vietos, kur smegenys galėtų plėstis, galiausiai jų tinimas lemia minkšto smegenų audinio suspaudimą, įstrigimą ir kraujotakos išnykimą. Smegenų mirtis žmogų ištinka tada, kai sustoja kraujotaka visose galvos smegenis maitinančiose kraujagyslėse ir dėl deguonies bei mitybinių medžiagų bado smegenų audinys miršta.
Lietuvoje per metus smegenų mirtis būna nustatoma 100–120 pacientų. Nustačius smegenų mirtį, pacientai tampa potencialiais donorais, tačiau tik nedidelė dalis jų tampa efektyviais donorais, kurių organai ir (ar) audiniai pratęsia kitų žmonių gyvenimus ar sugrąžina jiems gyvenimo kokybę.
Antrasis žingsnis organų donorystės link yra ne ką mažiau svarbesnis – pokalbis su artimaisiais. Net ir tais atvejais, kai žmogus turėjo Donoro kortelę, artimiesiems priklauso paskutinis ir neginčijamas sprendimas dėl organų donorystės.
Kadangi organų donorystė yra labai jautri sritis, artimųjų atsiklausiama tam, kad donorystė niekam nesukeltų neigiamų emocijų. Sunkią netekties valandą sprendimą artimiesiems lengviau priimti, jeigu yra žinoma velionio valia (velionis turėjo Donoro kortelę ar organų donorystės tema buvo kalbėjęsi šeimos rate).
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, potencialiais donorais 2022 metais tapo 117 žmonių, tačiau tik 46 iš jų tapo efektyviais donorais. 38,3 proc. artimųjų nesutiko su organų ir (ar) audinių donoryste. Likusi dalis potencialių donorų turėjo absoliučių kontraindikacijų organų donorystei.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas jiems tikrai tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
