„Kalnas išeina iš „Žalgirio“, bet „Žalgiris“ iš Kalno niekada neišeis“, – taip savo kalbą ant „Žalgirio” arenos parketo užbaigė Lietuvos krepšinio legenda Mantas Kalnietis.
Paskutinėse karjeros rungtynėse M. Kalnietis per 21 minutę pelnė 5 taškus ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, bet „Žalgiriui“ nepavyko pergale atsisveikinti su klubo legenda – šeimininkai 76:80 pralaimėjo Jonavos „CBet“.
Visgi po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje M. Kalnietis pernelyg didelio dėmesio mačui skirti nenorėjo, nors pripažino, kad su emocijomis tvarkytis nebuvo lengva.
„Emocijas paskutines 24 valandas buvo tikrai sunku sutramdyti, nors miegojau gerai, nuo pačio ryto jaučiausi kaip ne savas. Turbūt tai yra normalu, – spaudos konferenciją pradėjo M.Kalnietis. – Labai daug prisiminimų, istorijų ir panašiai. Nelabai, sakyčiau, kad pavyko susitvarkyti su tuo. Šiandien labai sunku kalbėti apie rungtynes. Negaliu normaliai pabaigti, turiu dar prisicirkinti kartu su komanda.“
Daugiau šia tema
M. Kalnietis dabar neria į futbolą – krepšininkas tapo Kauno „Žalgirio“ futbolo klubo prezidentu ir užsiims darbu vadyboje. Visgi Kalnas neatmeta varianto, kad ateityje sugrįš rimtam darbui į krepšinį.
„Žalgirio“ legenda atskleidė, kad svarsto apie treniravimą, o taip pat pridūrė, kad jau dabar yra sulaukęs pasiūlymų.
„Buvo, bet nėra taip, kad esu uždėjęs kryžių ant krepšinio, – paklaustas, ar nebuvo minčių imtis krepšinio trenerio darbo, atskleidė M. Kalnietis. – Tikrai ne, aš tuo gyvenu 30 metų. Dabar yra tokios mintys, kad man labai brangus Kaunas. Ir jeigu tu imi trenerio darbą, atsiduodi 100 procentų ir tada dažniausiai reikia kažkur iškeliauti. Per karjerą užsienyje praleidau apie 10 metų. Aš taip pasiilgau Kauno, Lietuvos. Šitas sprendimas dėl futbolo buvo priimtas, turbūt, būtent dėl to, kad likčiau savo mieste, savo šalyje ir nekeliaučiau į kitus krepšinio klubus.
Jeigu ateityje kažkas apsiverstų… niekada nesakau niekada. Galbūt man vėl pradės labai trūkti krepšinio. Jau dabar esu susilaukęs pasiūlymų, kad vos ne dabar eiti ir treniruoti. Kol kas aš nuo jų susilaikau, bet niekada nesakau ne.“
