Kauno regioniniame valstybės archyve nuo sausio 27 d. eksponuojama paroda „Kauno istorijos ženklai architekto Jono Lukšės piešiniuose: Kauno tvirtovės kompleksas“.
Kauno regioniniam valstybės archyvui dar 2019 m. buvo perduota 20 J. Lukšės parengtų parodinių lakštų apie Kauno tvirtovę. Juose – informacija apie tvirtovės istoriją, tvirtovės ir Kauno miesto planų fragmentai bei statinių piešinių kopijos. Kelis mėnesius ši medžiaga bus eksponuojama parodoje. Joje lankytojai išvys ir Artūro Vaitekaičio kurtus tvirtovės maketus.
Išpiešti Kauną
Architektas, dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas, Kauno tvirtovės tyrinėtojas Jonas Lukšė piešia įvairius istorinius kultūros paveldo objektus. Jis yra surengęs Kauno sakralinių pastatų, Aleksoto seniūnijos kultūros objektų, Žaliakalnio kultūrinio paveldo, tarpukario Kauno architektūros, Panemunės karinio paveldo, žydų kultūros pėdsakų piešinių ir kt. piešinių parodas.
Keturių jo parodų pagrindu buvo išleisti leidiniai apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius, kartu su kolega Vladimiru Orlovu išleistas Kauno tvirtovės istorinis-vizualus atlasas.
J. Lukšė daugiau kaip 20 metų dirbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje. Kultūros ministerijai nutarus Kauno tvirtovės kompleksą įrašyti į nekilnojamųjų kultūros paminklų sąrašą, J. Lukšė atliko architektūrinius statinių matavimus, daliai iš jų nustatė vertingąsias savybes, juos piešė, fotografavo ir parengė kelis turistinius maršrutus. Jo pastangomis daugiau kaip pusė tūkstančio tvirtovės statinių buvo įtraukta į apskaitą.
16 fortų
Parodoje „Kauno istorijos ženklai architekto Jono Lukšės piešiniuose: Kauno tvirtovės kompleksas” pateikiami Kauno tvirtovės fortų ir karinių statinių piešiniai. Juose matyti esama statinių būklė, o šalia pateikiama istorinė medžiaga.
Pristatydamas parodą, J. Lukšė trumpai apžvelgė Kauno tvirtovės forto istoriją. Kauno tvirtovės statyba vyko 1882-1915 m. Buvo numatyta pastatyti 16 fortų, bet spėta įrengti tik 9. Tvirtovė apjuosta trimis žiedais.
„Pirmasis – gynybinio įtvirtinimo žiedas – geriausiai išliko zonoje nuo Aleksoto funikulieriaus keliaujant žemyn į pietų pusę, pro stiklo fabriką ir apjuosiant botanikos sodą iš pietvakarių. Antras ruožas prasideda K. Baršausko gatvėje, netoli prekybos centro „Molas“ ir tęsiasi per KTU studentų miestelį, zoologijos sodą, eina link VII forto. Tiesa, iš šio ruožo beveik nieko neliko – „nulaižė“ urbanistika. Trečias ruožas – Linkuvos įtvirtinimas – eina nuo Milikonių kalno link buvusio kanalo, kur stovėjo kailių fabrikas „Vilkas“. (…) Pirmo įtvirtinimų žiedo liko nedaug. Antras žiedas – fortifikacinis, eina nuo I forto iki VIII forto, jis geriausiai išlikęs. Trečias žiedas – Domeikava, IX fortas, Romainiai, Marva, jis baigiasi ties Palemonu“, – sakė J. Lukšė.
Kauno tvirtovės fortą sudaro 241 vnt. gynybinės paskirties statinys (iš jų 16 fortų, 6 kariniai miesteliai: du Šančiuose, trys Panemunėje ir vienas A. Fredoje). Numatyti fortai buvo šie: I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, Marvos, Jonučių, Pajiesio, Pakalniškių, Palemono, Domeikavos ir Romainių.
„Aplandžiojau, išmatavau, tyrinėjau, nes reikėjo vykdyti pasižadėjimą Kultūros paveldo departamentui“, – pažymėjo parodos autorius.
Šia paroda J. Lukšė siekia išsaugoti istorinę, kultūrinę atmintį, įamžinti savo tyrinėjimus.
Kauno regioniniame valstybės archyve paroda veiks iki kovo 24 d.
