Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija.
Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.
„Mūsų siekis, kad 2024 metais studentai jau būtų priimami į pertvarkytas institucijas, o 2029 metais kolegijos jau būtų padarę viską, kad būtų stiprios, atitinkančios keliamus tikslus“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Anksčiau trečiadienį spaudos konferencijoje ministerijoje pristatydamas planą G. Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, tad permainų reikės visoms.
Pasak jo, pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios kolegijos, o kolegijos pačios iki balandžio 30 dienos turės pateikti planus, kaip jų pasiekti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki birželio 30 dienos turės pateikti Vyriausybei projektą, kai vyks tinklo pertvarka, o reorganizacija vyktų iki metų pabaigos, iki 2024 metų pabaigos būtų įgyvendinami ministerijos lėtomis finansuojami kolegijų pertvarkos projektai.
Tinklo pertvarkai planuojama skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų.
Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veikti septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.
„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – spaudos konferencijoje sakė G. Jakšas.
Pristatydamas esamą situaciją per Vyriausybės posėdį viceministras pažymėjo, kad studentų skaičius nuolat mažėja ir šiuo metu yra kolegijų, kurios turi vos kelis šimtus studentų.
„Prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjęs studentų skaičiaus mažėjimas nėra sustojęs, remiantis demografinėmis tendencijomis prognozuojama, kad per artėjančius ketverius metus dar trečdaliu sumažės studentų“, – sakė G. Jakštas.
Pristatytais duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras į kolegijas priimamų studentų skaičius sumažėjo 40 proc., o 17 proc. priimtų studentų neatitinka minimalių reikalavimų.
2024 metais, kai įsigalioja reikalavimas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būti išlaikius bent tris valstybinius egzaminus, prognozuojamas dar 37–43 proc. kolegijų studentų skaičiaus mažėjimas.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.
Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.
