Džiugi žinia pasiekė 1960-1996 m. Kaune veikusios vaikų kavinės „Pasaka“ lankytojus ir gerbėjus – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atnaujinti keturi šią kavinę puošę vitražai. Dailininkės Filomenos Ušinskaitės kurti vitražai primindavo ryškiaspalvius pasakų namelius, į kuriuos patekti svajodavo visi mažieji lankytojai.
Restauravimo darbus 2022 m. atliko restauratorė Dalia Mulevičienė. Lietuvos Kultūros taryba tam skyrė 6,5 tūkst. EUR. Šiuo metu vitražai saugomi M. Žilinsko dailės galerijos saugykloje, planuojama, kad lankytojai į juos pažvelgti galės kitąmet.
Kūrė specialiai
Vitražus kavinės interjerui specialiai kūrė tapytoja, vitražistė, scenografė, garsaus dailininko Stasio Ušinsko sesuo Filomena Ušinskaitė (1921–2003). Jie sukurti 1969-1971 m., Salomėjos Nėries eiliuotos „Senelės pasakos“ motyvais. Tai buvo vienas pirmųjų menininkės darbų ir itin sėkmingas. Vos įrengus, vaikai trokšdavo patekti į vitražo „namelius“: „Eglė – Žalčių karalienė“, „Sigutė“, „Vilkas ir meška“.
„Įdomiausi dalykai – dideli vitražai – slėpėsi keturiose paslaptingose nišose, kur atsisėsti pietauti kiekvienas kavinės lankytojas troško labiausiai. (…) Juose matėme mažiesiems gerai žinomus personažus: Eglę žalčių karalienę su vaikais, raganą, vilką, miegančius nykštukus ir baltąją mešką, po ledu plaukiojančias žuvis. (…) Visi motyvai buvo sutelkti į centrinę kompoziciją, aplinkui papildyti ornamentiniais raštais, augalų, saulučių, žvaigždžių ir kitokiais vaizdiniais“, – rašoma knygoje „Filomena Ušinskaitė“ (2012).
Daugiau šia tema
Pažymėtina, kad F. Ušinskaitė vaikų kavinei kūrė ne tik vitražus, bet ir sienų apipavidalinimą. Šį darbą ji įgyvendino su interjero dailininke Vida Ušinskaite (brolio S. Ušinsko dukterimi).
Uždarius vaikų kavinę, vitražai buvo išmontuoti ir 1997 m. perkelti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus saugyklas, kur dėmesio vėl sulaukė po ketvirčio amžiaus.
Gerai išliko
Anot Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Parodų ir ekspozicijų skyriaus vedėjos Vaivos Mikelionytės, pirmoji Kaune vaikų kavinė „Pasaka“ daugeliui kelia gyvus prisiminimus, tad priderėjo pasirūpinti nuostabiais išlikusiais jos vitražais, jų išsaugojimu ateities kartoms. Atnaujinimo darbų nuspręsta imtis paskatinus 2022 m. surengtai parodai „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“, kurią organizavo MO muziejus ir Kauno miesto muziejus. Joje nutarta eksponuoti vieną „Pasakos“ vitražą.
„Parodos organizatoriai susidomėjo „Pasakos“ vitražu, kaip Kauną atspindinčiu to laikmečio eksponatu. „Užsikabinome“ už parodos ir pagalvojome, kad verta atnaujinti ne tik tą vieną, bet ir kitus tris F. Ušinskaitės kurtus vitražus šiai kavinei“, – sakė V. Mikelionytė.
Muziejininkė pažymėjo, kad vitražai nebuvo kritinės būklės: išdužę tik kai kurie stiklai, buvo įskilimų, atsilaisvinę ir surūdiję variniai stiklų tvirtinimo rėmai. Šios dalys buvo atnaujintos, kai kurias detales reikėjo iš naujo gaminti, nes sunyko negrįžtamai. Atnaujinimo metu nuvalytas ir vitražų paviršius.
Dar laukia eksponavimo datos
Šiuo metu atnaujinti vitražai saugomi M. Žilinsko dailės galerijos saugykloje. Tiesa, galerija yra rekonstruojama, jos atidarymas planuojamas 2023 m. lapkritį. Vitražai planuojami eksponuoti visuomenei, tačiau tiksli data dar nėra aiški. Svarstoma apie 2024-uosius.
„Kiekvienas vitražo judinimas yra rizika, kad gali vėl kažkas atsitikti, nes jie buvo sumanyti vaikų kavinei, tikriausiai nebuvo galvojama, kad po to jie dar kažkur keliaus. Dėl to technologiškai jie taip atlikti, kad kiekvienas pajudinimas yra pavojingas“, – teigė muziejaus atstovė V. Mikelionytė.
Pirmoji vaikų kavinė Kaune
Apie 1960 m. atidaryta „Pasaka“ buvo pirmoji vaikų kavinė Kaune, o anot tuometinės spaudos – ir pirmoji visoje Sovietų sąjungoje. Įėjus į vidų išties galėdavai pasijusti kaip pasakoje: staliukai atrodė lyg apledėję miško kelmai, o žaliu gobelenu aptrauktos kėdės priminė samanotus kelmelius. F. Ušinskaitės vitražai vaizdavo paslaptingus namelius miške.
Kavinėje buvo galima švęsti gimtadienius, kitas šventes, ten laukdavo paruoštas vaišių stalas, gyvi pasakų personažai, tarp jų ir Pasakų senelis, galėdavęs pasekti pasaką. Padavėjos irgi primindavo personažus iš pasakų, pvz., karalaites.
To meto spaudoje rašoma, kad čia vykdavo auklėjimo valandėlės, jų metu vaikai pamatydavo naujus filmus-pasakas, susitikdavo su pasakų herojais, mokydavosi gražiai elgtis prie stalo. Savaitgaliais vaidinti užsukdavo linksmuolis zuikutis, šmaikšuolė laputaitė ir kt. 1986 m. žurnalistas Raimondas Yla šioje kavinėje rengė TV laidą „Gamta ir mes“, daug „Pasakos“ lankytojų tapo laidos dalyviais.
Meniu buvo galima rasti ledų pagal originalią receptūrą, tarp jų ir plombyro su sirupu; vaisinių/pieno kokteilių (teigiama, buvo net 25 rūšių kokteilių), bulvinių „Zuikio blynelių“ ir kt.
„Apsilankius Kauno restoranų bei kavinių tresto surengtoje valgių parodoje, „Tulpės“ kavinės (jai priklauso ir „Pasaka“) meistrai eksponavo: vien vaisinių drebučių čia priskaičiavau net dvidešimt keturias rūšis! O sausainių kokių tik nebuvo! Rusvi kaštonėliai, grybeliai, meškinai, balti nykštukai, rausvi paršeliai, gelsvos žuvytės su marcipanais ar be jų. Paduok tokį vaikui į rankas, matysi, kaip akys džiaugsmu nušvis“, – 1979 m. rašė leidinys „Tarybinė moteris“.
