Kūčios – viena tų retų švenčių, turinčių gilią ir nepajudinamą gastronominę tradiciją, t. y. patiekalus, kurie, kad ir kaip juos mėgtume, yra gaminami tik Kūčių vakarienei ir niekada jokia kita proga. Tai ir kūčia, ir kūčiukai, ir mieliniai pyragėliai, o daugelyje šeimų – ir virtiniai su grybais.
Tęsti tradiciją, kad ir kas nutiktų
Užtenka minties, kad „tuoj Kūčios” ir mūsų skonių receptoriai pradeda dilgčioti alkdami to skonio, kurį jau atkūrė gražiausi prisiminimai. Prisiminimų dėka močiutės virtas spanguolių kisielius ar mamos kepta žuvis tampa šventės sinonimu, jos kvapu ir lengvai prisimenamu skoniu.
Kas bent kartą gamino, puikiai žino, kiek laiko, kantrybės bei meilės prireikia norint „sukurti” tobulo skonio naminius virtinius. Bet būna, kad pristingame ir laiko, ir jėgų, ir įkvėpimo, o kartais net ir tų pačių miško grybų, nes niekas šiemet neprigrybavo…
Tačiau dėl tradicijos verta pasistengti. Ir ne tik dėl to, kad Kūčios be virtinukų ar kito būtino patiekalo yra lyg Kalėdos be dovanų, bet labiausiai dėl to, kad jeigu stengsimės mes, stengsis ir mūsų vaikai!
Išsaugokime tradiciją arba susikurkime naują su „Mon Ami” kepyklėle, kurios asortimente esantys rankų darbo koldūnai ir virtiniai savo tešlos plonumu bei įdaro gausumu – prilygsta tiems, kuriuos gamino mūsų močiutės ar mamos, tad šiais metais Kūčių vakarienės pagrindinis patiekalas gali būti neatsivalgomi „Mon Ami” virtiniai su baravykais.
Rinktiniai koldūnai Kūčių vakarienei ir ne tik
„Mon Ami” virtuvėje koldūnai ir virtiniai (o jų, beje, yra net 9 rūšys), gaminami taip pat, kaip gaminami naminį maistą itin vertinančiose namų virtuvėse: iš su didžiausia atida atrinktų kokybiškiausių produktų, kiekvieną formuojant rankomis ir stengiantis taip, kaip močiutės stengiasi dėl išrankiausių vaikaičių: kad tešla būtų plonytė ir tiesiog tirptų burnoje, o įdaro būtų daug, sultingo ir pilno skonių.
„Mon Ami” kepyklėlė griežtai laikosi auksinio koldūnų gaminimo standarto: kiekviename rankomis suformuotame koldūne yra 60 proc. įdaro ir tik 40 proc. tešlos!
Pasistiprinus kažko saldaus?
Net tiems, kurie yra primiršę senąsias tradicijas, šventė be pyrago – ne šventė. Net ir šiais laikais pyragas simbolizuoja šeimos vienybę, dalinimąsi džiaugsmu ir gero bei skanaus gyvenimo pažadą. Bet kad namai kvepėtų pyragais, o pyragai reikštų laimę namuose, šiandien nebūtina tešlos minkyti, kildinti, kepti ir jaudintis.
Užtenka žinoti, kas kepa tikrus, namais kvepiančius pyragus. Kas rūpinasi, jog į pyrago tešlą būtų mušami tik laisvų, laimingų, ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai. Kas nenuolaidžiauja tradicinei receptūrai net „smulkmenose“, pavyzdžiui, tikro sviesto nekeičia margarinu, nes, na, ar jūs kepdami pyragą namuose taip darytumėte?
Kepyklėlė „Mon Ami“ nuo pat pirmos dienos ir jau daugiau nei 10 metų naudoja tik tikrą sviestą, nei duonos, nei pyragų „nemaitina“ purikliais, kildikliais ar kitais dirbtinais priedais, į tešlą muša tik laimingų vištų kiaušinius, beria tik rinktinius, aukščiausios kokybės miltus ir pyragus gardina ypatingai gausiais įdarais.
Žiemos švenčių legenda ir daugelio namus puošiantis sluoksniuotos tešlos aguonų pyragas nusipelnė desertų karaliaus titulo. Ypatingai gausus aguonų įdaras, apsuptas plonyte tešla bei gausia karamele, pradžiugins kiekvieną įsisupusį į švenčių sūkurį ir besimėgaujantį tradicijoms.
Norintiems kiek įmantresnių skonių, šventiškai nustebins brandintas keksas su baltojo šokolado „kepure“. Toks solidus ir turtingas kekso skonis, dar geriau atsiskleidžiantis su laiku, kada auksinės bei mėlynosios Jumbo razinos, migdolų miltai ir ryškiaspalvis kvapnusis apelsinas susijungia į bendrą skonių jūrą. Belieka tik džiaugtis ir mėgautis.
Jeigu nespėjate, neskubėkite. Jūsų naminiai pyragai lauks Jūsų „Mon Ami“ kepyklėlėje, tiek pilnas laimės ir gėrio (ir geriausių ingredientų!), kad iki pilnos laimės reikės tik Jūsų mylimų ir artimųjų, susėdusių prie švenčių stalo. Pyragai kepame kasdien (ir kasnakt), nedidelėmis partijomis ir neskubant – visai taip, kaip kepami namuose. Tad jeigu neišsiduosite, kad iškepė „Mon Ami“, visi tikės, kad tai Jūs.
