„Marvelę ir jos apylinkes supa labai gražūs Nemuno šlaitai, gal todėl vietovė buvo vadinama Dievų slėniu. Čia yra mažas Marvelės upelis, kuris skyrė buvusį Marviankos kaimą nuo Marvos dvaro. Tai – labai sena gyvenvietė, pagal archeologinius kasinėjimus, atliktus M. Bertašiaus, joje gyventa ir prieš 2000 metų”, – tai – citata iš oficialaus prisistatymo internete Marvelės bendruomenės centro, vienijančio apie tūkstantį kauniečių.
Neoficialiai Marvelę „prašalaičiams“ pristato sklindantis nuo čia senokai pastatytų vandenvalos įrenginių dvokas, kuris neretai juntamas važiuojantiems Nemuno pakrante.
„Kur Nemunas, Neris, aš – miesto šio žvėris“, – taip neseniai šimtus tūkstančių eurų kainavusiame šou, pasilipęs ant maišų vandeniu užlietoje „scenoje“ („Žalgirio“ arenoje) prisistatė „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022 projekto bene pagrindinis „veikėjas“. Stebėtina, kaip pataikė…
„Kažkas pinigus gavo, kai sugalvojo Europos kultūrai „legendą“ apie mitinį Kauno žvėrį, o mes to „žvėries“ skleidžiamą smarvę ko ne kasdien galime pajausti. Ir tai – visai ne mitas, bet gyvenimą kartinanti realybė, kuri šalia mūsų, Dievų slėnyje, gyvuoja jau ne vieną dešimtį metų“, – sakė žurnalistei viena iš panemunių gyventojų. Ne mitinių…
Tiesa, ne kiekvienas Marvelėje praeitą savaitę sutiko kalbėtis su žurnaliste, besiaiškinančia, ar pagrįsti portalą „Kas vyksta Kaune“ neretai pasiekiantys gyventojų skundai dėl vandenvaloje susidarančio negero kvapo pasklidimo. Tad pasikalbėti šia tema prisiėjo su vietos bendruomenės centro vadove.
Raštais neina uždengti miesto kanalizacijos nuosėdų
Oficialiai bendruomenės centras įsteigtas prieš dešimtmetį – 2012-aisiais. Tų metų kovą vandenvaloje sumontuota dumblo džiovinimo įranga. Nuo centro veiklos pradžios, anot jo pirmininkės Elenos Kavaliauskaitės (kažkada mokyklą turėjusioje Marvelėje ji dirbo mokytoja, vėliau tęsė darbus kitur, bet savo gyvenamosios vietos nepakeitė) prasidėjo kova su nelemtu kaimynu – miesto savivaldybei pavaldžia „Kauno vandenų“ bendrove.
„Kovojame, kalbame jau dešimt ir dar daugiau metų. Vis dėl to kvapo. Mus išklauso, patikina, kad problemą supranta ir būtinai ją išspręs. Ypač rūpestingas, doras žmogus buvo ankstesnis bendrovės vadovas, deja, jau amžiną atilsį… Išklauso skundus ir dabartinė valdžia. Net ekskursijoje buvome, vandenvalą apžiūrėjome. Bet ką mes galime suprasti, ar čia viskas gerai pastatyta, ar nukrypta nuo projekto? Gal per maža erdvės tokiai įmonei, gal įrenginiai, kuriuos reikia sutalpinti, – per dideli? Dėl kvapo sumažinimo, sakė, dažnai keis filtrus, tačiau gal taupant to nedaroma? Nežinome, juk nesame specialistai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ savo mintis dėstė Marvelės centro vadovė.
Ji dar minėjo ir gyvenimą Marvelyje triukšmu kartinančią kitą „kaimynę“ – bendrovę „Autokausta“, stačiusią vandenvalos įrenginius ir „pamiršusią“ išsikraustyti iš laikinos bazės. Minėjo ir konkrečias vietas, kur dvokas labiau juntamas. Neslėpė, jog po gyventojų skundų kurį laiką kvapas sumažėja, bet… vėl „pareina“ dažniausiai naktį, „kai semia dumblą džiovinimui“. Nes rezervuaras dieną naktį atviras, jis be suprojektuoto dangčio, kuris minimas ir gyventojų skunduose, ir oficialiuose raštuose, surašytuose atsakant į skundus. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad per artimiausius du metus Kauno vandenvaloje rezervuaras (dumblo sėsdintuvas) bus uždengtas. Bet kažin..?
Gaivaus oro Nemuno pakrantėje dar teks palaukti
„Nuotekų valyklos renovavimas. Šiuo metu galiojančioje plėtroje valyklos renovavimui planuota panaudoti 3,1 mln. eurų Bendrovės lėšų. Lėšų poreikis sumažintas 2,2 mln. eurų, atsisakius pirminių sėsdintuvų uždengimo ir filtrų įrengimo.
Bendrovė atlieka studiją, tikslu išsiaiškinti efektyviausią būdą kvapams mažinti. Lėšų poreikis ir šaltiniai: iš viso per 2020 – 2022 m. UAB „Kauno vandenys“ planuoja investuoti 80.573 mln.“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis politikams prieš keletą mėnesių adresuotame aiškinamajame rašte. Jame paaiškinta apie pakeitimus daugiau nei prieš porą metų priimto miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinti UAB „Kauno vandenys“ 2020-2022 metų veiklos ir plėtros planai.
Rašte nemažai aiškinama apie plėtrą Kauno rajone, kur miesto įmonė „Kauno vandenys“ plečia savo klientų ratą. O metas iš Marvelės sklindančiam dvokui galutinai sutramdyti – perspektyvoje.
Daugiau šia tema
Pažadai, pažadai…
Prieš keliasdešimt metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švedų projektuotojai Kaune žurnalistus įtikinėjo, kad pastačius Nemuno valymo įrenginius, bus galima gerti pasemtą iš upės,vandenį, mes patikėjome. Atseit, pramonė, žmonės labai teršia didžiausią Lietuvos upę, o ši užterštus vandenis įlieja į Baltijos jūrą, ir jau – metas liautis. Netgi netyčia tapome savotiškais švarų Lietuvos upių tėvo vandenį garantavusio projekto „stūmėjais“ (keletą straipsnių bendru pavadinimu „Ar dar pakelsi, Nemune, mūs gėdos naštą“ esu laikraščiui, kuriame dirbau, parašiusi).
Tarp kitko, švedai dar garantavo, kad vandenvalos kaimynystėje nesijaus jokių nemalonių kvapų. Užterštą dumblą, kuris netiktų dirvoms tręšti, bus galima gabenti į Ežerėlį sandariomis talpomis, tad nė pakeliui niekas neužuos, kas vežama. Marvelės gyventojams netgi žadėta įmonėje susidarančiu šilumos pertekliumi namus pašildyti. Deja, pažadėjo – patiešijo, o toliau – kaip visada: ne visi pažadai tęsimi. Juk dėl to šildymo niekas nepasirašė.
„Buvo pas mus Marvelėje apsilankę ir Lietuvos prezidentai – Brazauskas, Adamkus. Matėme daugiau kitų valdžios vyrų. Įtikinėjo, žadėjo, ramino… Tiesa, gyventojams, kurie netikėjo, jog „viskas čia bus labai gerai“, siūlė imti kompensacijas. O tiems, kurių namai būsimoje statybvietėje stovėjo, gerus butus davė. Į įmonės sanitarinę zoną pateko ir Marvos dvaras, ten ketinta vandens įmonės administraciją įkurdinti. Iškeldino gyventojus, Tačiau įmonės planai pasikeitė, ir galiausiai dvaras paliktas sunykti.
Aš pakankamai toli nuo vandenvalos gyvenu, bet dabar gyvenantiems šalia jos – tikrai sunku susigyventi su oro smarve, kuri sustiprėja, kai žemas slėgis būna. Nors, matėt, kiek naujų namų pas mus pristatyta pastaraisiais metais. Kai kas turtą paveldėjo namus ar pirko sklypą ir čia statėsi. Nemalonu, kad apsigavo. Net jei taip žmonės pasirinko (juk kitur sklypą gal gerokai brangiau tektų pirkti?), neišeina skųstis. Yra kaip yra. Gyventojai žino, kad mažai kas nuo jų priklauso, todėl net į susirinkimus ne visi ateina kviečiami, ir nieko dabar nepadarysi“, – pasakojo Marvelės bendruomenės centro pirmininkė.
„Žvėris“ palieka pėdsakus ir Lampėdžiuose
Sovietmečiu prie Kauno miesto prijungtuose Lampėdžiuose, ne paslaptis, gyvena nemažai aktyvių žmonių. Gyventojų bendruomeniškumas čia gyvas nuo tų laikų, kai jokiais formalumais nebuvo savivaldybės „aplipintas“. Na, taip, atėmė miesto valdžia neseniai iš lampėdiškių biblioteką, o šįmet – žalią žemės plotelį gyvenvietės pakraštyje. Čia rinkdavosi bendruomenė prie savo lėšomis pastatyto stiebo, kurio viršuje plevėsavo Lietuvos valstybės vėliava (apie tai rašė ir portalas „Kas vyksta Kaune“). Tačiau kažkodėl niekas metų metus neskuba išvaduoti gyventojų nuo Kauno nuotekų valymo įrenginių „aromato“ dvelksmo, atsklindančio iš kito Nemuno kranto.
„Jei tik vėjo kryptis – iš tos pusės, nuo vandenvalos, tai ir pas mus smirda. Labiausiai – kiemuose namų, kur arčiau prie Nemuno stovi. Žiemą iki mūsų atsklindantys negeri kvapai nėra tokie stiprūs, kaip vasarą, bet vis tiek jie sunkiai pakeliami“, – neslepia apmaudo su žurnaliste kalbėdama viena verslininkė, Lampėdžiuose keliasdešimt metų gyvenanti kaunietė.
„Susitvarkyti su vandenvalos kvapais“ – pagrindinė greito sprendimo laukianti problema
Sustiprinti jai skiriamą dėmesį, anot „Kauno vandenų“ bendrovės generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, verčia ne tik gyventojų skundai, bet ir aplinkos apsaugos europinės direktyvos.
„Ši problema egzistavo nuo pat pradžių, – tiek iki manęs, tiek ir dabar. Žinome, jog kartais Lampėdžiuose kvapai pasklinda netgi labiau nei Marvelėje. Nuo vėjo krypties tai priklauso. Bet reikia pripažinti, kad iki šiol vandenvaloje daug nuveikta mažinant kvapus. Nes kai ką technologiškai pažangaus įdiegėme, o kas labai svarbu, – susitvarkėme su dumblo utilizavimu. Pagrindinis jo srautas keliauja į Akmenės cemento gamyklą, dar kita dalis – pas miškininkus ar žemdirbius. Kadangi tai – gera trąša medžiams ir ne maistui auginamoms žemės ūkio kultūroms.
Mūsų veiklai europinės direktyvos numato tam tikrą lygį. Jo laikomės, nes pažeidus nustatytus rodiklius, tektų mokėti dideles baudas. Taip, anksčiau buvo numatyta išleisti keletą milijonų eurų ir uždengti pirminius dumblo sėsdintuvus. Gerai ištyrėme taškus, kuriuose koncentruojasi kvapai, aiškinomės, ar ištisinis rezervuaro uždengimas tikrai garantuotų laukiamą efektą. Domėjomės ir kitų miestų vandens valymo įrenginių veikla, analizavome, kokios priemonės kvapams pašalinti – veiksmingesnės.
Turime netrukus Aplinkos apsaugos departamentui pateikti priemonių planą. Pažadu, kad informuosime ir portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojus, ką artimiausiu metu nuveiksime dėl vandenvaloje susidarančių nemalonių kvapų naikinimo“, – teigė „Kauno vandenų“ bendrovės vadovas.
