2020-aisiais Lietuvą sukrėtė daug istorijų apie netinkamą elgesį su gyvūnais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko šimtus tyrimų dėl nelegalių gyvūnų augintinių veisimo ar galimo žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo, netinkamo gyvūnų laikymo atvejų išaiškinimo. Dalis tyrimų vyksta ir toliau, o konfiskuojamų gyvūnų tik daugėja. 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais siekiama įtvirtinti Penkias gyvūnų laisves. Tuo metu VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ prieš pat Kalėdas dalijasi ir svarbiu priminimu.
Konfiskuotų gyvūnų daugėja
VMVT duomenimis, dėl gyvūnų gerovės pažeidimų ir nelegalios gyvūnų augintinių veisimo veiklos 2021 metais VMVT dalyvavo 22 teisminiuose procesuose Pirmos instancijos teismuose, 10 – Apeliaciniuose teismuose ir 1 Lietuvos aukščiausiame teisme, tuo metu 2022 m. VMVT dalyvavo 9 teisminiuose procesuose Pirmos instancijos teismuose, 2 kartus Apeliaciniame teisme ir 2 Lietuvos aukščiausiame teisme.
„2020 metais pradėtų administracinių bylų nagrinėjimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, baigtas tik 2021 m. Per 2021 m. viso iš 14 gyvūnų laikytojų konfiskuoti 175 šunys, iš jų dėl nelegalios veisimo veiklos iš 7 nelegalių veisėjų, konfiskuoti 109 šunys.
Per 2022 m. (iki gruodžio mėn.) viso iš 26 laikytojų konfiskuoti 255 gyvūnai (190 šunų, 25 katės ir 43 galvijų), iš jų dėl nelegalios veisimo veiklos iš 6 veisėjų konfiskuoti 44 šunys ir 15 kačių.
Šiuo metu VMVT dar vykdomi administracinių nusižengimų 4 tyrimai, tačiau dar neįsiteisėję sprendimai dėl 26 (augintinių) gyvūnų konfiskavimo“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė VMVT Viešųjų ryšių skyrius.
Konkrečiai Kauno apskrityje 2020 metais registruoti 9 atvejai dėl netinkamo elgesio su gyvūnais – 7 atvejai dėl gyvūnų laikymo sąlygų ir 2 atvejai dėl nelegalios gyvūnų augintinių veisimo veiklos).
2021-aisiais, VMVT duomenims, registruoti tik 2 atvejai dėl gyvūnų laikymo sąlygų bei gyvūnų sveikatingumo. Tuo metu 2022 m. 9 atvejai – 6 atvejai dėl laikymo sąlygų, 3 atvejai dėl nelegalios gyvūnų augintinių veisimo veiklos.
Pagrindinis pažeidimas – netinkamos sąlygos
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo VMVT atstovai, šaltuoju metų laiku daugiausiai pažeidimų nustatoma laikant ūkinius gyvūnus.
„Gyvūnai laikomi neparuoštuose žiemai tvartuose, kuriuose randami netvarkingi gardai, pilna pašalinių, aštrių daiktų į kuriuos gyvuliai gali susižeisti, dažnai nustatomas nepakankamas šėrimas ir girdymas“, – teigė VMVT Viešųjų ryšių skyrius.
Anot VMVT, gyvūnams augintiniams dažniausiai nustatomos taip pat netinkamos laikymo sąlygos, ypač šunims laikomiems lauke.
„Tai netinkamos būdos, skurdus šėrimas, veterinarinė pagalbos nesuteikimas kai jos reikia. Paskutiniu metu didėja nustatomų mažareikšmių pažeidimų, susijusių su gyvūnų augintinių registravimu ir perkėlimu-pardavimu“, – teigė VMVT atstovai.
Visuomenė tapo aktyvesnė
VMVT atstovai atkreipia dėmesį, kad gyvūnų gerovės samprata ilgainiui kinta. Jų nuomone, tai susiję su pačių žmonių gerove: visuomenės kylančiu sąmoningumu, aukštesniu pragyvenimo lygiu. Taip pat tai susiję su socialiniu, religiniu, tautiniu identitetu, žmonių išsilavinimu.
„Per šiuos metus visi gerokai išplėtėme savo žinias apie gyvūną, jo ryšį su savininku. Tradiciniai renginiai, skirti gyvūnui kaip jusliniai būtybei pagerbti, šiemet buvo daug didesnio masto: „Šuns diena“, „Pasaulinė gyvūnų globos diena“. Visuomenė tapo aktyvesnė, reaguoja matydama netinkamą elgesį su gyvūnu. Dažniau apie tai praneša tarnyboms.
Daug renginių vyko ir dar vyks mokyklose, jie tęsis iki pat metų pabaigos. Kiekvieną dieną jaunoji karta sužino kažką naujo. Svarbu, kad tai būtų ir žinia, kaip gyvūnui padėti. Ta žinia vaikas pasidalija ir su tėvais“, – pažymėjo VMVT.
2022-ieji – Gyvūnų gerovės metai
LR Seimas 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Gyvūnų gerovės metų tikslas – šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
Bazines gyvūnų gerovės sąlygas, ne tik Gyvūnų gerovės metais, siekiama kurti pagal dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Jungtinėje karalystėje įkurtą gyvūnų gerovės tarybą, kuri paskelbė labai svarbias rekomendacijas, pasaulyje dabar žinomas kaip Penkios gyvūnų laisvės:
• Laisvė nejausti troškulio ir alkio – gyvūnas turi turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro, atsižvelgiant į jų rūšį , amžių , fiziologinę būklę, kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti.
• Laisvė nepatirti nepatogumų -užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
• Laisvė nejausti skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turi būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
• Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį, turėti galimybę elgtis natūraliai, turėti pakankamai erdvės judėti, turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.
• Laisvė nepatirti baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų nereikalingos įtampos, streso.
Siekiant šias gyvūnų laisves įtvirtinti visuomenėje, 2022-aisiais visoje šalyje vyko nemažai renginių, konferencijų ir iniciatyvų, dalis jų tebevyks iki metų galo.
Svarbus priminimas prieš Kalėdas
Negražų megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, padovanoti iš naujo arba numesti į rūsį ir pamiršti. Tuo metu dovanojami gyvūnai daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, neturi finansinių galybių gyvūno išlaikymui ar net neturi noro rūpintis padovanotu augintiniu.
Jei vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pirmiausia ragina vaikams išaiškinti, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima.
Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiais būsimus rūpesčius:
– šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę;
– su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti jam dėmesio;
– gyvūną reikia maitinti;
– gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus;
– gyvūną reikia šukuoti, prausti, kirpti plaukus ir nagus;
– ir kt.
Tai pat reikėtų įsitikinti ar gyvūnas sutars su kitais laikomais gyvūnais ar mažais vaikais, patikrinti ar šeimos nariams nesivystys alergija, vertėtų pagalvoti ir apie tai ar turėsite, kur palikti gyvūną kelionių metu.
Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
