Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklos sugriežtinimui, tačiau neketina leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams savarankiškai tikrinti transporto priemonių.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 7. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.
Pataisos numato, kad mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad verslas netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, jam, kaip ir dabar, būtų priskaičiuojama nepriemoka ir skiriama 20-100 proc. (vietoj 10-50 proc.) nesumokėtos sumos bauda.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.
Delspinigiai būtų nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus 7 procentiniais punktais, o ne 10, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.
Seimas neketina pritarti siūlymui leisti VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.
Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, siūlymas leisti mokesčių inspektoriams tikrinti automobilius primena trijų dešimtmečių senumo laiką, kai Lietuvoje apskritai buvo pradedami rinkti mokesčiai.
„Susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame į tuos laikus, kuomet 1991–1992 metais Mokesčių inspekcija apskritai pradėjo rinkti mokesčius ir visos transporto priemonės buvo stabdomos, tikrinamos“, – teigė A. Bagdonas.
Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.
Seimas taip pat nusiteikęs nuo 2023 metų gegužės įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius įpareigoti kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.
Pataisomis taip pat siekiama konkretizuoti, kas būtų laikoma platforma: tai bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gyventojai arba įmonės gali susisiekti su pirkėjais.
Platformose paslaugas gali siūlyti nekilnojamojo turto bei automobilių nuomos, asmeninių paslaugų teikėjai, prekių pardavėjai.
Platformos operatoriams nereikėtų VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.
Numatoma, kad privalomos informacijos neteikiantys operatoriai būtų du kartus įspėjami, o vėliau VMI galėtų duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodymą panaikinti galimybę pasiekti operatoriaus interneto svetainę.
Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8-6 tūkst. eurų.
