Apie tai, kuo tūkstantmečio ir Z kartų darbuotojai skiriasi nuo kitų, šiandien kalbama itin daug. Darbdaviai, panašu, vieningos nuomonės neturi – vieni šių kartų atstovus įvardija kaip ambicingus, veržlius, drąsius, tuo tarpu kiti juos apibūdina kaip stokojančius atsakomybės, nenorinčius dirbti ar turinčius ne visada realybę atitinkančius lūkesčius.
Kuo išskirtiniai šių kartų atstovai, kaip juos mato darbdaviai, ko iš jų tikisi ir kokių lūkesčių sulaukia patys, atskleidžia Kauno kolegijos „Praktikos ir karjeros dienose“ dalyvavusių įmonių „Telia“ ir „Evolution Lithuania“ atstovės.
Ieško laisvės ir lankstumo
Pagrindinė priežastis, dėl kurios tūkstantmečio ir Z kartų darbuotojai per pastaruosius dvejus metus išėjo iš darbo yra atlyginimas, rodo „The Deloitte Global“ atlikta apklausa. Tačiau ne mažiau svarbią vietą, renkantis darbdavį, jiems užima tinkamas darbo ir laisvalaikio balansas bei tobulėjimo ir mokymosi galimybės.
„Be apklausoje įvardytų lūkesčių išskirčiau vieną iš dažniausiai pasikartojančių – tai laisvė ir lankstumas. Kandidatai dažnai teiraujasi, kiek turės laisvės priimti sprendimus, ar turės erdvės išsakyti savo idėjas. Lankstumas – tai sakyčiau yra likusi praūžusios pandemijos pasekmė, kai nustojome 5 dienas per savaitę dirbti iš įmonės patalpų ir nusprendėme, jog dalį laiko galime organizuoti ir dirbdami iš kitų lokacijų. Manau šių kartų darbuotojams yra ypač svarbus lankstumas darbo laiko atžvilgiu, galimybė derinti darbo laiką su kitomis veiklomis bei galimybė planuoti laisvalaikį, kartu apjungiant ir darbą. Pastebiu ir vis dažniau populiarėjančias darbostogas (angl. workation), kurias siūlome ir „Telia“ darbuotojams“, – sako „Telia“ talentų pritraukimo vadovė Baltijos šalyse Indrė Bakutytė. Panašius lūkesčius darbdaviams pastebi ir „Evolution Lithuania“ darbdavio įvaizdžio ir vidinės komunikacijos specialistė Gertrūda Eimutytė.
„Pastebime lankstaus darbo grafiko poreikį, pačią įmonės darbo kultūros ir vidinių iniciatyvų svarbą“, – sako G. Eimutytė.
Tikisi atsakomybės ir motyvacijos
Be darbui reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, darbdaviai iš būsimo darbuotojo tikisi, kad šis pasižymės ne tik darbui reikalingomis, bet ir su įmonės vidine kultūra sutampančiomis asmeninėmis savybėmis, gebės prisitaikyti prie pokyčių ir bus motyvuotas.
„Noras tobulėti ir mokytis – tai ypač svarbu šiandieninėje visuomenėje, nes rolės dažnai keičiasi, tad visi turime gebėti adaptuotis ir mokytis naujų dalykų. Taip pat labai svarbi kandidato vidinė motyvacija – ją sunku įgyti, tad svarbu atrankose atrasti motyvuotus žmones, kurie patys save mato naujoje rolėje ir nori kartu imtis naujų iššūkių“, – sako „Telia“ talentų pritraukimo vadovė Baltijos šalyse I. Bakutytė.
„Esame tarptautinė organizacija, kurioje sklandus bendravimas anglų kalba yra būtinas. Tad vienas iš pagrindinių lūkesčių – geros anglų kalbos žinios. Tačiau tai retai tampa kliūtimi siekiant norimos pozicijos, mat abiejų kartų atstovai vieną pagrindinių užsienio kalbų dažniausiai moka puikiai. Taip pat pastovi, išliekanti vertybė, kurios tikimės iš kandidatų į bet kokią poziciją – atsakomybė. Iš darbdavio perspektyvos tai nesikeičia ir nežinia, ar kada pasikeis. Neturime daugybės reikalavimų, patys taip pat investuojame tiek į mokymus, tiek į aplinką – mums svarbu, kad darbuotojas jaustųsi patogiai mūsų įmonėje, kolektyve. Tuomet ir rezultatai yra nepriekaištingi“, – dalijasi „Evolution Lithuania“ atstovė G. Eimutytė.
Jaunieji specialistai verčia darbdavius pasitempti
Ne vienam, gabius jaunuosius specialistus norinčiam prisitraukti darbdaviui, teko įvertinti, ar jų organizacija yra socialiai atsakinga, ar gali pasiūlyti darbuotojams pakankamai galimybių tobulėti, ar suteikia jiems pakankamai laisvės, rūpinasi jų psichologine savijauta ir atliepia kitus, tūkstantmečio ir Z kartoms svarbius, aspektus.
„Šių kartų reiklumas pakeitė darbo rinką, įnešė didelį motyvacinį postūmį pradėti pokyčius įmonėse. Reiklaus jaunimo dėka verslai pradėjo investuoti ne tik į išorę, bet ir vidų. Sveika darbo aplinka, atsakinga ir novatoriška kultūra tapo norma ir lūkesčių sąrašas tik plečiasi atnešdamas vis daugiau naujovių į verslų vidinės komunikacijos sritį.
Kalbant apie pačių kartų skirtumus, pastebėjome, kad Z kartos atstovai yra labiau savarankiški ir nori viską išsiaiškinti patys, o tūkstantmečio karta yra linkusi į komandinį darbą. Būtent todėl norisi pasiūlyti organizacinę kultūrą, palankią abiem kartoms. Įmonėje nemažai strateguojame, kaip subalansuoti individualų bei komandinį darbą skirtingose situacijose siekiant bendro tikslo“, – sako G. Eimutytė.
„Šių kartų atstovų reikalavimai įmonei ir komandos vadovui yra išties ganėtinai aukšti. Jie yra linkę greitai mokytis, semtis žinių ir trokšta siekti karjeros – todėl tikisi, jog turės tinkamas priemones mokymuisi, gerą aplinką bei stiprius kolegas su kuriais galės tobulėti. Taip pat jie save vienoje rolėje dažniausiai mato keletą metų, tad tikisi jog kompanija suteiks galimybes ateityje siekti aukštesnių pozicijų. Dirbant su jaunosios kartos atstovais tenka pasvarstyti, kaip galime atliepti jų augimo bei mokymosi lūkesčius bei kaip galime gerinti aplinką, kurioje dirbame, jog joje būtų galima nuolat tobulėti“, – dalijasi I. Bakutytė.
Darbdaviai pataria: komunikuokite ir atraskite komandą, iš kurios galėsite mokytis
Geriau suprasti vieniems kitus, rasti bendrą kalbą ir atliepti lūkesčius mokosi abi pusės – tiek jaunieji specialistai, tiek darbdaviai. G. Eimutytė ir I. Bakutytė dalijasi keliais patarimais, galinčiais padėti tūkstantmečio ir Z kartų darbuotojams tvirtai žengti sėkmingos karjeros link.
„Mano, kaip komunikacijos specialistės patarimas yra paprastas, bet veiksmingas, nepriklausomai nuo to, kurioje srityje būsimi specialistai nuspręs siekti savo tikslų – komunikuoti. Išnaudoti įvairias komunikacijos platformas, imtis įvairių iniciatyvų, dalyvauti renginiuose, susipažinti su kuo daugiau žmonių ir stengtis išlikti savimi – ištikimiems savo vertybėms“, – pataria „Evolution Lithuania“ darbdavio įvaizdžio ir vidinės komunikacijos specialistė G. Eimutytė.
„Jeigu sritis, kurioje norima siekti karjeros, pačiam yra ganėtinai nauja, rekomenduočiau save išbandyti praktikose, kuriose galima „pasimatuoti“ rolę ir išbandyti save realiuose projektuose. Taip pat, jeigu ieškoma pirmojo darbo, rekomenduočiau atrasti tokią komandą, kurioje bus galima mokytis ir kurioje bus labiau patyrusių kolegų. Viena populiariausių darbo vietų tarp studentų mūsų įmonėje yra klientų aptarnavimas telefonu arba darbas „Telia“ salonuose. Ten galima įgyti puikių įgūdžių, kurie bus reikalingi siekiant karjeros bet kurioje srityje“, – patarimais dalijasi „Telia“ talentų pritraukimo vadovė Baltijos šalyse I. Bakutytė.
Siekiant padėti studentams atsakingai planuoti savo karjerą, Kauno kolegijoje kasmet organizuojamos „Praktikos ir karjeros dienos“, kurių metu studentai gali atrasti darbo ir praktikos pasiūlymus, užmegzti ryšius su darbdaviais, geriau pažinti darbo rinką.
