Kauno kolegijos tyrėjai kartu su tarptautiniais partneriais siekia proveržio socialinio verslo ugdymo srityje - Kas vyksta Kaune

Kauno kolegijos tyrėjai kartu su tarptautiniais partneriais siekia proveržio socialinio verslo ugdymo srityje

Kauno kolegija / Kauno kolegijos nuotr.

Senstanti visuomenė, socialinė nelygybė, klimato kaita, aukštas jaunimo nedarbo lygis ir pan. – tai vieni dažniausių iššūkių, su kuriais vis dar susiduria Europa. Siekiant atpažinti socialines problemas ir siekti pokyčių, vis aktualesnė pasaulyje ir Lietuvoje tampa socialinio verslumo tematika, akcentuojanti verslumo principų taikymą, siekiant visuomeninės naudos, kuriant tvarų, integracinį augimą bei skatinant socialines naujoves.

Jau yra pagrįsta, kad siekiant įveikti iššūkius ir socialines krizes būtent socialinis verslumas turi savyje potencialo atrasti naujus tam skirtus metodus. „Socialinė antreprenerystė yra tam tikra mąstysena, susijusi su atsakinga lyderyste, plačiu požiūriu į pasaulį ir specifinių savybių bei gebėjimų dariniu. Per tam tikrą socialinį intelektą galima apčiuopti problemą bei imtis aktyvaus veikimo, ne tik pačiam, bet sutelkiant kitus žmones aplink save“, – teigia Lietuvos socialinių inovacijų klasterio bendraįkūrėja ir vadovė dr. Vilma Popovienė.

Socialinio verslumo principai Lietuvoje – vis dar migloti

Nepaisant įvairiapusės teikiamos naudos, diegiant socialinio verslo koncepciją įvairiose šalyse susiduriama su daug kliūčių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – skirtingai suprantama „socialinio verslumo“ samprata visoje Europoje.

Kita kliūtis, su kuria susiduriama vienu ar kitu lygmeniu, bet nepriklausomai nuo šalies – verslumo, vadybinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų stoka, kurios yra reikalingos šiai veiklai plėtoti. Lietuvoje apie šį verslo modelį iki šiol kalbama miglotai, o socialinio verslo įmonių skaičius dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Todėl šiame kontekste novatoriais laikomos aukštosios mokyklos, kurios padeda puoselėti kultūrinį, socialinį ir ekonominį gyvybingumą bendruomenėse.

Atspirtis socialiniams iššūkiams – novatoriški metodai aukštajame moksle

Vis dėlto, net ir aukštosiose mokyklose socialinio verslumo samprata yra nepakankamai suprantama. Siekiant prisidėti prie situacijos pokyčių, dar prieš dvejus metus Kauno kolegijos Verslo fakultetas ėmėsi koordinuoti „Erasmus+“ programos aukštojo mokslo strateginės partnerystės projektą „Developing Social Entrepreneurial Skills in Higher Education“ (SEinHE ) (liet. Socialinių verslumo įgūdžių ugdymas aukštosiose mokyklose), siekiant plėtoti supratimą apie socialinį verslumą ir jo teikiamą naudą bendruomenei, ugdyti dėstytojų bei studentų kompetencijas socialinio verslumo ir antreprenerystės srityse.

Kauno kolegija / Kauno kolegijos nuotr.

Projekto metu, bendradarbiaujant su partneriais iš Thomas More taikomųjų mokslų universiteto (Belgija), LAB taikomųjų mokslų universiteto (Suomija), Rezeknės technologijų akademijos (Latvija) bei Nikosijos universiteto (Kipras) paruoštos metodinės priemonės, o lapkričio 25 d. siekiant šviesti ir ugdyti akademinę bendruomenę socialinio verslumo kontekste, Kauno kolegijoje surengta tarptautinio projekto baigiamoji konferencija, subūrusi Lietuvos bei užsienio aukštojo mokslo institucijų ir verslo atstovus susipažinti su sukurtais intelektiniais produktais bei projekto poveikiu aukštojo mokslo institucijoms.

Nustačius socialinio verslumo kompetencijų trūkumus, sukurtas bendras mokymosi modelis

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pabrėžia, kad vienas iš pasiekimų šiame projekte – mokymai dėstytojams, kuriuos rengė projekte dalyvavę mokslininkai bei praktikai, o tai, kad tema –aktuali, parodė dalyvių skaičius. „Norėtųsi, kad projektas nesibaigtų ir socialinio verslumo samprata bei idėjos ir toliau liktų vienu iš prioritetų aukštosiose mokyklose“, – būtinybę plėtoti įgūdžių lavinimą šiame kontekste pabrėžia ji.

Per pirmuosius bendrai įgyvendinamo Kauno kolegijos ir partnerinių institucijų tarptautinio projekto metus buvo atliktas projekte dalyvaujančių šalių tyrimas apie socialinio verslumo koncepcijos supratimą, kurio metu tirta, kokias kompetencijas, gebėjimus ir įgūdžius, būtinus socialiniam verslumui, įvardina skirtingos suinteresuotosios šalys.

Tyrimo metu, pasitelkiant įvairius analizės metodus, buvo norima išsiaiškinti egzistuojančius socialinio verslumo kompetencijų trūkumus skirtingose šalyse ir palyginti esamą situaciją, siekiant sukurti socialinio verslumo kompetencijų bendro mokymosi modelį. Atlikus daugiau nei 60 grupinių ir individualių interviu, gauti tyrimo rezultatai padėjo suformuoti unikalų socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelį, kuriame išskiriami asmens, grupės bei aukštosios mokyklos ekosistemos socialinio verslumo lygmenys.

Kauno kolegija / Kauno kolegijos nuotr.

Edukacinių priemonių rinkinys, skatinantis socialinį ir ekonominį gyvybingumą

Taip pat, siekiant suteikti naujausias žinias bei pristatyti taikomus metodus socialinės antreprenerystės srityje, pasitelkiant tokių socialinio verslo ekspertinių šalių kaip Belgija bei Suomija patirtį, sukurtas tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįstas socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelis.

Šią metodinę priemonę sudaro straipsnių rinkiniai, aprašantys ir iliustruojantys socialinio verslumo bei socialinių įmonių fenomeną penkiose projekto partnerių šalyse bei aukštųjų mokyklų socialinio verslumo ekosistemos modelis.

„Labai svarbu bendrine kalba turėti keletą išvystytų, efektyviai pritaikytų idėjų. Būtent šio projekto metu turėjome galimybę bandyti tam tikrus procesus, ieškoti įvairių sprendimo būdų ir pasidžiaugti interakcija“, – dalijasi Suomijos LAB taikomųjų mokslų universiteto tyrėja Heidi Myyryläinen.

Projekto metu taip pat sukurtas naujas studijų dalykas „Socialinis verslumas“, kuris bus integruotas į projekto partnerių – aukštųjų mokyklų – studijų procesą kaip pasirenkamasis dalykas, kurį išklausę studentai gaus ECTS kreditus. Studijų dalykas buvo ištestuotas Latvijoje, vykdant intensyvią studijų savaitę.

„Svarbu pabrėžti tarpdiscipliniškumą ir dėstytojų suteiktas teorines žinias studentams, kurie tai pritaikė, sprendžiant realaus socialinio verslo problemas. Džiaugiuosi, kad šio projekto dalyviai aktyviai įsitraukė į teorines ir praktines paskaitas, atnešusias puikius rezultatus“, – apie pirmąsias socialinių kompetencijų integravimo į studijų procesą naudas mintimis dalijasi SEinHE projekto vadovė Vytautė Giedraitienė.

Tikimasi, kad artimoje ateityje projekte dalyvavę dėstytojai bei studentai įgytomis socialinio verslo srities žiniomis ir socialine veikla aktyviai prisidės prie kultūrinio, socialinio bei ekonominio gyvybingumo Lietuvoje ir Europoje puoselėjimo.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA