Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos, Latvijos ir Rumunijos prezidentais penktadienį Kaune dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamame simpoziume „Europos idėja“. Nuotoliniu būdu į renginio dalyvius kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen.
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai simpoziume „Europos idėja“ pasisakė diskusijoje apie Europos ateities viziją. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva jau prieš šimtmečius pasirinko būti Europos dalimi, o Europa pasirinko Lietuvą, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Šalies vadovo teigimu, šiuo metu Europa išgyvena iššūkių laikotarpį – karinė agresija, karo nusikaltimai, pabėgėlių ir energetinė krizė verčia Europą imtis aktyvių veiksmų ir ginti savo vertybes.
Pasak Lietuvos vadovo, Europos Sąjungos vadovai krizių akivaizdoje demonstruoja tvirtą politinę valią ir priima iki šiol laikytus neįmanomais sprendimus – dėl finansinės ir karinės paramos Ukrainai, energetinio saugumo ir Europos sienų apsaugos.
Prezidentas akcentavo, kad iššūkių akivaizdoje ES turi išlikti ištikima savo pamatinėms vertybėms – ginti laisvę, teisės viršenybę ir žmogaus orumą.
„Mūsų bendros vertybės apibrėžia, kur prasideda Europa ir kur ji baigiasi. Agresyvus Rusijos elgesys ypač išryškina skirtumus tarp Europos ir ne Europos, tuo metu Ukraina demonstruoja, ką reiškia būti europiečiu ir ginti europietiškas vertybes“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis: karo Ukrainoje akivaizdoje matome Europą, kovojančią už savo vertybes
Karo Ukrainoje akivaizdoje matome susivienijusią Europą, kuri kovoja už savo vertybes, sako šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis penktadienį nuotoliniu būdu kreipėsi į tarptautinio simpoziumo Kaune dalyvius.
„Matome veikiančią Europą – ne tik norinčią teisingumo, bet ir jį ginančią“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Matome Europą susivienijusią ne tik kaip idėją ar tikslą, bet kaip politinį rezultatą čia ir dabar. Europa pasimokė iš savo istorinių klaidų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad jo šalis šiuo metu kaunasi už europietiškas vertybes ir pabrėžė, jog „Rusija yra pasmerkta žlugti“, nepaisant to, kad vis dar turi raketų ir jomis terorizuoja žmones.
Pasak jo, Ukraina yra ir išliks demokratine šalimi, saugančia europietiškas vertybes.
„Labai dažnai girdžiu tą patį klausimą: „Kaip Europa gali padėti Ukrainai?“ Žinoma, esame labai dėkingi, bet (…) Europa padeda pati sau, o ne Ukrainai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė Europoje nematantis išsiskiriančių pozicijų dėl Rusijos karo Ukrainoje. Vis dėlto jis ragino Bendrijos šalis visiškai atsisakyti Maskvos energijos išteklių.
Rusijai kiek daugiau nei devynis mėnesius puolant Ukrainą, Europos Sąjunga rengia devintąjį sankcijų Maskvai paketą.
Apie tai šią savaitę paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tačiau nepateikė išsamesnės informacijos apie sankcijas, kurios galėtų būti įtrauktos į naująjį paketą.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas G. Nausėda paragino Europos Komisiją įvertinti Bendrijos sankcijų Rusijai poveikį ir pabrėžė, kad jos iš esmės neveikia šalies energetikos sektoriaus.
Grįžimas į ištakas
Renginyje į dalyvius nuotoliniu būdu kreipdamasi U. Von der Leyen teigė, kad Europos idėja grįžta į savo ištakas.
„Prisijungimas prie Europos tapo sinonimu, reiškiančiu savo šalies nepriklausomybės atgavimą iš svetimšalio priespaudos“, – kalbėjo politikė.
„Senovės graikams Europa nebuvo tik geografinė sąvoka, ji reiškė laisvę, demokratiją ir valdžią laisvų piliečių rankose, autokratijos nebuvimą“, – pridūrė ji.
Taip EK vadovė kalbėjo Ukrainai siekiant greitos ES narystės.
U. von der Leyen pabrėžė, kad Rusija nori Europą sugrąžinti į praeitį, tačiau kovojantys už laisvę tam neleis įvykti.
Kaip atidarydamas simpoziumą sakė prezidentas G. Nausėda, simboliška, jog renginys vyksta Kaune, mieste, kuriame „europinė tapatybė atsiskleidžia visu savo potencialu“.
„Europos idėja pirmiausia remiasi mūsų gebėjimu suvokti istoriją ir išgirsti įvairius balsus vieningame Europos šeimos chore. 2022 metų Europos kultūros sostinės Kauno sėkmė yra dar vienas šio unikalaus sąskambio pavyzdys“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, simpoziumas „turėtų paskatinti ne tik permąstyti Europos idėją, bet ir aptarti galimą jos ateitį“.
„Skubiai šios idėjos įgyvendinti gal ir nepavyks, tačiau ji primins apie intelektines pastangas, skatinančias mus judėti į priekį“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio, diskutuojant apie tai, ką reiškia būti europiečiu, svarbu nepamiršti, jog Europa neturėtų būti priimta kaip savaime suprantamas dalykas.
Jis priminė, jog susitikimas vyksta „ypatingomis aplinkybėmis“, kai Rusijos karas Ukrainoje išbando Europos idėją ir kelia „rimtą grėsmę esamai tvarkai“.
A. Duda: Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasiruošti karo sukeltiems iššūkiams
Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasirengti iššūkiams, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
„Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – konferencijoje Kaune penktadienį sakė Lenkijos prezidentas.
Jis pabrėžė, jog prastėjantis pragyvenimo lygis gali sukelti neramumus Europoje, todėl Bendrija turi galvoti, kaip išvengti šių problemų.
Pasak jo, vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą, Europa pasikeitė iš esmės, nes visos bendros vertybės, tokios kaip vienybė, solidarumas ir teisės viršenybė yra išbandomos.
„Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.
Pasak Lietuvos prezidento G. Nausėdos, šiuo metu Europa patiria didelį neapibrėžtumą, Rusijai „aktyviai mėginant sunaikinti pasaulį, kokį pažįstame“.
Jis taip pat teigė, jog šiuo metu Europa susiduria su „daugybe naujų pokyčių, kurie yra kritiškai svarbūs Europos ateičiai“.
Baiminasi tarptautinės poliarizacijos
Pasak G. Nausėdos, Rusijai pradėjus karą, galima matyti šios šalies mėginimus atkurti Sovietų Sąjungą. Jis apgailestavo, jog Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi.
„Visi Europos lyderiai pademonstravo stiprią politinę valią ir tai buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsiskaičiavimas. Jis tikėjosi, kad jie tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“, – pastebėjo Lietuvos prezidentas.
Anot jo, tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atkreipė dėmesį, jog suvienijęs Europą, karas vis dėlto sukėlė rimtų iššūkių dėl pasaulinės vienybės.
„Šis karas neabejotinai paveikė visą pasaulį dėl savo poveikio maistui ir saugumui. (…) Mes turime suprasti, kad nors Rusijos agresija suvienijo mus europiniu ir transatlantiniu lygiu, ji kelia pavojų poliarizuoti tarptautinę bendruomenę“, – įspėjo Rumunijos prezidentas.
Pasak Latvijos prezidento Egilio Levito, Europą galima apibrėžti trimis būdais: kaip vertybes, kultūrą arba geografiją. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jie turi skirtingą svorį ir vertybės tampa svarbiausiu apibrėžimu.
„Europa yra apibrėžiama savo vertybėmis labiau nei kokia nors kita kategorija. Europa yra patraukli kitoms valstybėms dėl savo vertybių, politinės sistemos“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.
Jis pabrėžė, jog būtent vertybine prasme Ukraina šiuo metu gali būti laikoma Europos dalimi.
Taikos projektas ir padarytos klaidos
Prezidentų diskusijoje Rumunijos lyderis K. Iohannisas (Klausas Johanisas) akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) yra taikos projektas, sukurtas po Senajame žemyne reguliariai kilusių kruviniausių karų.
„Manėme, kad štai ir viskas. Bet taip nėra. Mes neturime jokio karo, konflikto ar noro jo turėti ES, bet turime karą Europoje, turime karą, vykstantį prieš nepriklausomą, suverenią Europos šalį“, – kalbėjo jis.
Bendriją jis vadino taikos projektu ir kėlė klausimą, kaip tokia organizacija turi atsakyti į karą greta esančioje šalyje.
„Ar turėtume skelbti neutralitetą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Turime būti aktyvūs. Tačiau būdami taikos projekte negalime ir neturime atsakyti karu. Neturime šaudyti atgal. Tačiau negalime sutikti ir su karu. Tad ką turėtume daryti? Mes darome būtent tai, ką turi daryti ES – reaguojame į agresorių labai griežtomis sankcijomis“, – sakė K. Iohannisas.
Vis dėlto G. Nausėda teigė, kad dabartinės sankcijos neduoda norimo rezultato, todėl EK turi peržiūrėti ir įvertinti sankcijų poveikį, o jei reikia – keisti sankcijų kursą.
„Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Europa padarė klaidų, bandant atkalbėti V. Putiną nuo invazijos į Ukrainą.
„Mes daug kartų skambinome Putinui, daug prezidentų bandė jį įtikinti nepradėti karo labai ilgais pokalbiais telefonu“, – sakė jis.
G. Nausėdos teigimu, Europai derėjo imtis aktyvios atgrasymo politikos, tačiau dabar būtina pasimokyti iš padarytų klaidų.
Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes, taikos projekto koncepciją ir kitus klausimus.
Šis simpoziumas yra „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos dalis.
