Paskutiniame Kauno miesto savivaldybės tarybos, turinčios 41 narį, posėdyje 26-iems politikams balsavus už, 2 – prieš ir 7 – susilaikius, priimtas sprendimas dėl Kauno marių įlankos prieplaukos prie R. Kalantos g. 130 akvatorijos ribų ir ploto nustatymo. Detaliau apie tai bei apie su savivaldybe konfliktuojančios Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (TBSA) pasiektus teismuose rezultatus anksčiau yra skelbęs portalas „Kas vyksta Kaune“.
Valdančiajai daugumai miesto taryboje oponuojančios frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė mėgino atkreipti antradienį sprendimo dėl akvatorijos projektą posėdyje pristačiusio savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio dėmesį į tebesitęsiantį konfliktą su buriuotojais. Siūlė neskubėti priiminėti naujus sprendimus, kol galutinai nepaaiškėjo tiesa, suinteresuotoms šalims Neptūno įlankoje dalinantis Kauno marių pakrantę bei ją skalaujančius vandenis.
Tačiau savivaldybės salėje nuskambėjo mero pavaduotojo iš „Vieningo Kauno“ Manto Jurgučio trumpa replika „Miestas valdo uostą ir turi valdyti akvatoriją“. Posėdžio dalyviai išgirdo ir pagal funkcijas labiau miesto tvarkymu, bet ne planavimu besirūpinančio administracijos skyriaus vadovo paaiškinimą, kad savivaldybės prieplauka jau veikia, o suplanuota akvatorija apima ir Kauno marių dalį, todėl tvirtinama teritorija – didesnė nei įlanka. Nes dar numatyta perspektyva plėstis už Neptūno įlankos ribų.
Tuoj po posėdžio „Kas vyksta Kaune“ pasiekė su savivaldybe „dėl vietos po saule“ kovojančios buriuotojų organizacijos laiškas. Savo ruožtu jie informavo ir kai kurias institucijas, kad teisiškai neregistruotoje prieplaukoje, renkant iš laivų savininkų mokesčius (rinkliavas), verčiamasi komercine veikla. Ir jau sulaukė tų institucijų atsakymų.
Į TBSA interesams atstovaujančios advokato Dominyko Varno kontoros prašymą atsakė Lietuvos transporto saugos administracijos (Administracija) Jūrų departamentas (Departamentas).
„Atsižvelgdamas į pateiktą informaciją ir vadovaudamasis teisės akto nuostata, draudžiančia Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti komercines prieplaukas, kurios nėra įregistruotos ir įtrauktos į Įregistruotų prieplaukų sąrašą, Departamentas planuoja iki 2022 m. gruodžio 30 d. atlikti tyrimą dėl galimai Kauno marių įlankoje eksploatuojamų komercinių prieplaukų (naudojamų, siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos). Apie atlikto tyrimo rezultatus informuosime“.
Buriuotojams skirtame rašte, kurį pasirašė Jūrų departamento direktorius Linas Kasparavičius, dar pasakyta: „Prašyme nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos pontoninė prieplauka nėra įregistruota ir įtraukta į Įregistruotų prieplaukų sąrašą, todėl Administracija negali priimti sprendimo uždrausti eksploatuoti minėtą prieplauką (…). Taip pat nurodyta pontoninė prieplauka nėra įregistruota Vidaus vandenų laivų registre kaip plūduriuojanti priemonė. Administracija pagal savo kompetenciją negali įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išardyti pontoninę prieplauką, nes galiojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia Administracijai įgaliojimų įpareigoti išardyti ar nugriauti statinį (nurodytu atveju – pontoninę prieplauką)“.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūra, irgi buvo sulaukusi buriuotojų prašymo ta tema, bet atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą „dėl neregistruotos komercinės prieplaukos naudojimo, siekiant gauti pajamų“. Todėl šiuo klausimu kreiptasi į teismą. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija taip pat atsiuntė atsakymą, jog pusiasalis nėra Natura 2000 teritorija, tik ribojasi su ja.
„Gavome ir daugiau atsakymų, kurie leidžia abejoti savivaldybės veiksmų teisėtumu Neptūno įlankoje. Na, o įdomiausias dalykas tas, kad Kauno miesto taryba ką tik nubalsavo „Dėl Kauno marių įlankos prieplaukos prie R. Kalantos g. 130, Kaune, akvatorijos ribų ir ploto nustatymo“. Atseit, įsteigtas uostas, – reikia nustatyti teritoriją aplink pusiasalį. Įdomus dalykas – teismas pasakė (ir teisės aktai taip nustato) kad Kauno marių akvatorija nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, ogi, ši sau akvatorijos dalį atsirėžė…
Po tokio politinio sprendimo gali sekti kitas žingsnis – savivaldybė dar kreipsis į teismą kasacine tvarka ir remsis „atbuline tvarka“ negalinčiu galioti dokumentu? Kas tai? Iškreiptų veidrodžių karalystė ar Alisa stebuklų šalyje“, – tokiais žodžiais savo komentarą baigė Turistinių burlaivių savininkų asociacijos vadovas Edvinas Paškevičius.
