Konferencijoje diskutavo apie gyvybės kultūros puoselėjimą ir tykančius pavojus (foto) - Kas vyksta Kaune

Konferencijoje diskutavo apie gyvybės kultūros puoselėjimą ir tykančius pavojus (foto)

Diana Karvelienė 2022/11/20 19:12
Konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“./ E. Bartulio nuotr.

Lapkričio 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“. Joje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

Akcentavo gyvybės apsaugos svarbą

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas, kuris pabrėžė, kad gyvenant greitai besikeičiančiame pasaulyje reikia skirti papildomą dėmesį ilgaamžėms vertybėms, jog turėtume tvirtą saugumo ir apibrėžtumo jausmą formuojantį pamatą.

Renginio dalyvius sveikino ir konferenciją palaimino J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad gyvybės principo negerbimas sukuria slidaus šlaito efektą, vedantį prie vis nuožmesnių gyvybės principo pažeidimų. Jo teigimu, technologijų pažanga sukūrė pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas, nei žmonės. Jo įsitikinimu, technologijų pažanga turi vykti nesulaužydama gyvybės apsaugos principo, nuo pat jos prasidėjimo iki natūralios mirties.

Renginio dalyviai./ E. Bartulio nuotr.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, kuri pastebėjo, kad paskutiniu metu labai agresyviai ir visais įmanomais būdais peršama mirties kultūra: nuo komunikacijos, neurolingvistinio programavimo iki etikečių klijavimo. Pasak Seimo narės, reikia kelti klausimą kaip galima puoselėti gyvybės kultūrą ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui.

Į renginio dalyvius kreipėsi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai. Jis minėjo paradoksą – visi esame žmonės, kurie turėjo galimybę gimti ir nenorime ginti negimusių vaikų teisių.

Prof. dr. D. Serapinas./ E. Bartulio nuotr.

Gyvybė prasideda nuo apvaisinimo

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas prof. dr. Danielius Serapinas skaitė pranešimą: „Embriono genetikos ir neuropsichologijos ypatumai.“ Profesorius pristatė genetikos mokslo poziciją, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė.

Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Žmogaus istorija vyksta nuo pat pradžios iki jo išėjimo, o jo esmė lieka nekintanti. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

Prof. dr. kunigas A. Narbekovas./ E. Bartulio nuotr.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas iš VDU Santuokos ir Šeimos studijų centro kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra toks, kurį kun. Narbekovas pavadino reprodukciniu. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi.

Tačiau žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime ir viskas, kas vyksta su žmogumi turi būti pagal jo orumą. Kun. A. Narbekovas ragino medikus ir kitus mokslininkus likti ištikimiems žmogaus orumo principams bei prigimtiniam moraliniam įstatymui.

Dr. A. Rimaitė./ E. Bartulio nuotr.

Ekologinis ir emocinis nerimas

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė skaitė pranešimą „Ekologinis nerimas rizikos visuomenėje“. Ji kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei. Susiduriame su rizikomis, kurių nėra patyrusios ankstesnės kartos – tai klimato kaita, GMO, nanotechnologijos, branduolinė rizika. Šios rizikos yra lydimos paralyžiuojančių fobijų, nesaugumo ir nerimo pojūčio, kuris veda prie nesugebėjimo spręsti iškilusias žmogaus gyvybei naujo pobūdžio problemas. Pranešėja ragino klausytojus negyventi taip, tarsi žmogus būtų vienintelė gyva būtybė pasaulyje ir kurti saugesnį pasaulį, paremtą pagarba visai gyvybei.

LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė perskaitė pranešimą „Nėštumas ir moterų emocinė gerovė: iššūkiai ir pagalbos poreikiai.“ Ji atkreipė dėmesį į tai, kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama. Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata. Doc. dr. G. Širvinskienė įvardino motinas kaip stiprias ir pažeidžiamas tuo pat metu.

Nemaža dalis moterų nėštumo metu patiria depresiją, o įvykus persileidimui ar abortui jų emocinė sveikata dar labiau pablogėja. Tuo tarpu motinos stresas, depresija bei nerimas nėštumo metu didina vaiko emocinių, elgesio ir kognityvinės raidos problemų riziką.

Prof. dr. B. Obelenienė./ E. Bartulio nuotr.

Nėštumą pateikia neigiamai

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro prof. dr. Birutė Obelenienė skaitydama pranešimą tema „Mokslo pažanga ar reprodukcinės industrijos rinkodaros projektas“ pastebėjo visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį.

Tapo įprasta viešoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas ir pan. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįstas.

Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį, kad teisingi terminai yra mokslo kalbos pagrindas. Kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti bet ir daromas  spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui. Pavyzdžiui, šiandien garsiai girdima, jog medikamentinis abortas yra saugus. Tačiau remiantis PSO saugaus aborto apibrėžimu, jis labiau atitinka nesaugaus aborto terminą: vyksta moters namuose, kur aplinka gali ir neatitikti sveikatos įstaigoms taikomų higienos reikalavimų. Iš kitos pusės, PSO nesaugaus aborto apibrėžimas neapima poabortinių komplikacijų, psichinės ir socialinės sveikatos požiūrio.

Prof. dr. Birutė Obelenienė pastebėjo, kad mokslo pagrįstumą įrodo moksliniai šaltiniai. Kalbant apie medikamentus ir jų pašalinį poveikį, svarbiausias dokumentas yra preparato charakteristikų santrauka. Tačiau žiniasklaidoje yra plačiai eskaluojama šiame pagrindiniame dokumente (kalbant apie cheminį abortą) pašalinio poveikio neatitinkantys duomenys. Akivaizdu, jog sudaromos prielaidos medikamentinį abortą pateikti labiau patrauklų nei yra iš tikrųjų, nes  abortas šiandien tampa preke.“

Renginio akimirka./ E. Bartulio nuotr.

Teisė į žmogaus gyvybės apsaugą

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso. Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas leido suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčia visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės. Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios, priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. Pranešėja dalinosi jautria asmenine patirtimi ir pabrėžė, kad netekties akimirkoje privaloma suprasti, jog nesame vieni.

Po prelegentų pranešimų vyko diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai galėjo užduoti klausimus pranešėjams.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA