Kai savivaldybės taryba pritars, keli miesto miškų taksaciniai sklypai greta Islandijos plento netruks pavirsti kitomis naudmenomis. Numatoma 1,9354 ha valstybinės reikšmės miško žemės paversti dalimi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. O visame Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomame 2,1945 ha sklype suprojektuota įrengti skirtingų lygių sankryžą ties magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 98,100 km Kauno mieste (ties Ašigalio g.).
Miesto taryba įpareigos savivaldybės administracijos direktorių sumokėti į valstybės biudžetą (už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis) Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. spalio 12 d. pažymoje nustatytą piniginę kompensaciją – 53 289,03 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus tris ct) iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.
Portalas „Kas vyksta Kaune” primena, jog Kelių direkcija organizavo Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 km iki 107 km rekonstravimo specialiojo plano rengimą. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto savivaldybė ir Kelių direkcija sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl investavimo į patikėjimo teise valdomą turtą, tad dalį projekto savivaldybės administracija įgyvendins per pirmąjį darbų etapą.
Anot savivaldybės politikams skirtą aiškinamąjį raštą pasirašiusio Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, tikslas – parengti pirminius techninius sprendinius minėtam magistraliniam keliui rekonstruoti iki 3 eismo juostų viena kryptimi (įvertinus jungiamųjų kelių poreikį) reikalingo žemės sklypo (kelio juostos) riboms suformuoti ir rezervuoti, nustatyti visuomenės poreikiams reikalingos žemės plotą (nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą).
Konkrečiai apie susisiekimo infrastruktūros patobulinimą Kauno pakraštyje pradėta galvoti maždaug prieš dešimtmetį. 2013 m. balandžio 22 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 km iki 107 km rekonstravimo specialųjį planą, pasirašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Specialųjį planą Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 2014 m. vasario 27 d. priimtu sprendimu.
D. Valiuko patikinimu, į planuojamą rekonstruoti kelio ruožą patenka ir tam tikri Kauno miesto savivaldybės miškų plotai. Tarp išimtinių atvejų, kai įstatymas leidžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, vienas svarbesnių yra tikslas miško sklypus panaudoti inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti.
Daugiau šia tema
Nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų priima Vyriausybė. Vadovaudamasi teisės aktais, Miškų tarnyba yra parengusi Kelių direkcijai siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, siūlomų tikslinti plotų sąrašą, o taip pat – išvadą dėl plotų atitikties ar neatitikties miško žemės reikalavimams. Ši tarnyba apskaičiavo piniginės kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis dydį – iš viso 66 369,55 Eur.
Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. gruodį buvo nusprendusi paversti kitomis naudmenomis apie 26 000 kv. m valstybinės reikšmės miško žemės valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti ir nurodė iniciatorei – Kelių direkcijai – sumokėti į valstybės biudžetą nustatytą piniginę kompensaciją.
Bet kompensacijai prireiks mažiau mokesčių mokėtojų pinigų, kadangi šiemet apsižiūrėta, jog kompensuojamas plotas – mažesnis. Spalio 25 d. Kauno miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį. Atliekant minimas procedūras, pastebėta, kad žemės sklypas kažkodėl yra mažesnis, nei iki tol buvo fiksuojamas įvairiuose dokumentuose. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Miškų valstybės kadastre įregistruotas miško plotas – 1,9354 ha. Tad sumažėjo ir savivaldybės mokėtina suma už miško dalies pavertimą kelio inžinerinei struktūrai statyti reikiama teritorija.
Ar tik iš įvairiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų tvarkomų dokumentų tas valstybės žemių plotų skirtumas (per 6,6 tūkst. kv.m) ties Islandijos plentu per keletą metų „išgaravo”, ar kažkas iš jų blogai moka matematiką, todėl iš dokumento į dokumentą kartojo aritmetinę klaidą, – paaiškinimo nėra..?
Kelių direkcija raštu pateikė Kauno miesto savivaldybei Miškų tarnybos patikslintą (2022 m. spalio 12 d.) pažymą, kurioje nurodoma piniginės kompensacijos suma – 53 289,03 Eur. Duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre keičiami, tik kompensavus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
