Kauno valdžia giriasi įrengusi pirmą Lietuvoje įstrižinę pėsčiųjų perėją. Tai naujovė Lietuvoje, nors užsienyje tokios perėjos neretai pasitaiko šalia traukos centrų, kur didelis pėsčiųjų srautas. Donelaičio ir Maironio gatves Kaune pėstieji nuo šiol gali kirsti įstrižai. Eismas sureguliuotas taip, kad raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, todėl pėstiesiems saugu.
Įstrižinę Kauno perėją išbandę žmonės gana palankiai vertina naujovę. Tik vienas kitas nėra tikras, kad perėja saugi.
„Įrengti šviesoforai, kad pėstieji matytų kokia šviesa dega, taip pat pakoreguoti ir truputį kitaip sudėlioti ir įrengtas ženklinimas ant asfalto“, – dėstė Kauno Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Anot atstovo, tokie pokyčiai vairuotojų klaidinti neturėtų. Mat taip eismas vyksta jau metus. Juo labiau – visiems vairuotojams vienu metu dega raudona šviesa, o pėstiesiems dega žalia.
Tačiau ne visi praeiviai tokią naujovę vertina palankiai.
Kalbinta praeivė sakė netikinti, kad tokia sankryža saugi ir buvo įsitikinusi, kad čia padaryta „nesąmonė“. „Aš praeitą kartą ėjau, galvoju, Dieve, tu mano, kas čia toks proto bokštas taip padarė“, – teigė moteris.
Bet patenkintų daugiau negu nepatenkintų. Tokia sankryža, sako, padeda sutaupyti laiko.
Vyras, tik įveikęs perėja pasidalijo įspūdžiais. „Aš jau ne pirmą kartą naudojuosi, jau pripratęs taip skersai eiti. Tai jau juokiuosi, sakau – pagal mane čia viską padarė“, – sakė vyras.
Kitas kalbintas praeivis taip pat antrino, kad įstrižinė sankryža patogi – nereikia kirsti kampo.
Dar viena moteris sakė mananti, kad išties sugalvota gerai – nereikia du kartus stovėti prie šviesoforo.
Prieš įrengiant tokią perėją, Kauno valdžia kreipėsi į Susisiekimo ministeriją.
„Neigiamo atsakymo mes negavome. Prašėme pakeisti kai kuriuos Kelių eismo taisyklių (KET) punktus, gavome atsakymą, kad lyg tai neprieštarauja KET“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Tai – ne pirma naujovė, kurios ėmėsi Kauno valdžia. Prieš ketverius metus, prie pėsčiųjų perėjų, imti paišyti Lietuvoje iki tol nematyti, kelių eismo taisyklėse neįtvirtinti rombai. Su atsakingomis institucijomis nesuderinusi ir dėl to kritikuota Kauno savivaldybė gynėsi, kad vadinamieji rombai veiksmingi – tragiškų nelaimių perėjose labai sumažėjo.
Vadinamuosius rombus Kauno valdininkai perėmė iš Japonijos. Įstrižinės perėjos idėja taip pat nusižiūrėta užsienyje. Tokios dažniausiai įrengiamos šalia traukos centrų, ten, kur didesni pėsčiųjų srautai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
