Šiek tiek aprimus aistroms dėl naujojo Vilniaus gatvės grindinio, kyla dar viena pasipiktinimo banga. Šįkart kauniečių dėmesys nukrypo į naujus senamiesčio šviestuvus.
2018 metais pristatant Vilniaus g. kapitalinio remonto projektą teigta, kad esminių pokyčių senamiestyje nėra numatyta – bus išsaugotas autentiškas grindinys, o taip pat ir kiti šios gatvės akcentai.
Tąkart žadėta, kad senieji šviestuvai ir suoliukai bus renovuojami, telefonų būdelės ir reklaminiai stulpai, greičiausiai projektuojami ir gaminami iš naujo, bet išlaikant senąją autentiką. Visgi Kauno pažadai, panašu, ir vėl netesimi – naujieji senamiesčio šviestuvai nė kiek neprimena senųjų.
Architektas Audrys Karalius apie naujuosius senamiesčio šviestuvus sukūrė anekdotą, kuriuo viešai pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook”:
„- Žėk, Juozai, čia visi rėkia… Kur vle tie seni Vilniaus gatvės šviestuvai dingo?
– Kaip kur? Išvežėm restauruoti.
– Nu, ir…?
– Ką, ir? Nu, tai gi jie ochu-nai seni buvo.
– Nu, ir…?
– lr… Nu, pakrovėm, nuvežėm, iškrovėm, pavartėm… ir jie akyse subyrėjo.
– Subyrėjo visai visai…?
– Nu, žinok, nepatikėsi, bet visai.
– Ir iš tų Palio šviestuvų nieko nebeliko vle…?
– Nu, žinok, Visva, biškį liko. Anubet naujas Poršas nesigauna. Niekaip.”
Tiesa, viešojoje erdvėje jau plinta ir memai, atvaizduojantys šviestuvus lyg tai būtų šampano taurė.
Tuo metu TS-LKD partijos narė Andrijana Filinaitė viešai kreipėsi į institucijas, kurios susijusios su Vilniaus g. rekonstrukcijos projektu. A. Filinaitė naujuosius šviestuvus taip pat prilygino pieno ar šampano taurei.
„Kuo žavi Senamiesčiai? Savo autentiškumu. Kur mes dažniausiai keliaujame nuvykę į kitos šalies miestą? Į senąją jo dalį, Senamiestį, nes nuo jos matome kaip miestas vystėsi ir t.t. Gal man ir visuomenei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, Kauno savivaldybė, Tadas Metelionis ir tie, kurie susiję su projektu, galėtų paaiškinti kur iš projekto dingo vertingosios savybės – mažosios architektūros elementų – šviestuvų – restauravimas (ar kaip įvardinta projekte – remontas)? O gal jie buvo išimti iš vertingųjų savybių, kaip įprasta? Tada klausimas – kodėl? Kaip įmanoma į Senamiesčio dalį „įlieti“ tokius šviestuvus? Čia kam – šampanui ar pienui pilti?” – „Facebook“ paskyroje klausimą kėlė TS-LKD partijos narė A. Filinaitė.
Naujosios senamiesčio puošmenos šviestuvais nepavadintų ir TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas Paulius Lukševičius.
„Atvirai pasakius nesupratau… Čia Kauno senamiestis? Kur žibintai..? Nes tai kas dabar montuojama, tikrai nesuprantamas variantas. Jau užtenka, kad grindinys, kaip vonios kambario imitacija…”, – socialiniame tinkle „Facebook” rašė jis.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” su klausimu, kur dingo senieji Vilniaus g. šviestuvai, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau straipsnio publikavimo metu atsakymai dar nebuvo pateikti. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.
Senieji Vilniaus gatvės šviestuvai
„Kas vyksta Kaune” primena, kad centrinė Kauno senamiesčio gatvė rekonstrukcijai visiškai uždaryta pernai liepos viduryje. Gruodį ji vėl atverta pėstiesiems, tačiau be dangos. Darbai ten sustojo kilus ginčui, ar kloti nugludintus, ar natūralius akmenis.
Kultūros paveldo departamento specialistai teigė, kad akmenys į senamiestį turėtų grįžti tokie patys, kokie buvo, tik tvarkingai sukloti. Savivaldybė ir neįgaliųjų atstovai tvirtino, jog tai neužtikrins sklandaus judėjimo. Rangovo, bendrovės „Autokausta“, darbuotojai teigė atsisakantys dėti negludintus akmenis, nes tokiu atveju negalėtų garantuoti grindinio ilgaamžiškumo.
Daugiau šia tema
Savivaldybei ir KPD radus kompromisą, grindinys pradėtas kloti gegužės pabaigoje. Nuspręsta, kad gatvė bus klojama nugludintais ir tašytais akmenimis. Šiuo metu darbai didelėje senamiesčio dalyje jau yra baigti.
Papildyta 14.18 val.
Situaciją, dėl senųjų šviestuvų restauravimo, ir sprendimo įrengti naujus, modernius šviestuvus pakomentavo Kauno savivaldybės atstovai.
Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekto autorė architektė Vilija Skėrienė pasidalijo savo mintimis.
„Pasirinkome šiuolaikinius minimalistinio dizaino šviestuvus. Jie nedominuoja ir nekelia pretenzijų, o tiesiog atlieka savo funkciją“.
Apie senuosius šviestuvus kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
„Kauno miesto savivaldybė vertina Senamiesčio autentiškumą. Branginame, kas yra sena ir tikra – visa tai tvarkoma, atstatinėjama, restauruojama.
Pirminiame projekte buvo numatytas ir senųjų gatvės šviestuvų restauravimas bei grąžinimas į vietas, tačiau juos išmontavus paaiškėjo, kad sovietmečiu išlietų stulpų būklė yra kritinė. Tai ne tik „kosmetiškai“ netvarkinga išvaizda, bet ir techniniai iššūkiai – grubus to laikmečio brokas (vietomis aptiktos „užmaskuotos“ skylės, užkamšytos tiesiog popieriumi). Jų praktiškai neįmanoma perdaryti, kad atitiktų šiuolaikinius saugumo standartus.
Tai patvirtino ir kompetentinga komisija. Vertinimą atlikę specialistai nustatė konstrukcinius pažeidimus, dėl kurių trūksta stabilumo. Be to, į senuosius šviestuvus netelpa šiuolaikinė įranga, nenumatytas įžeminimas. Komisija pateikė išvadą, kad remontas – netikslingas.
Nors mūsų akis yra pratusi prie buvusių šviestuvų ir turime savotišką emocinį prisirišimą, tačiau jie nėra nei autentiški, nei seni“, – teigė S. Rimas.
„Suprojektuoti ir įrengti sovietmečiu, 9 dešimtmečio viduryje, apie 1985 metus. Dėl to miestas kreipėsi į Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybą su prašymu įvertinti, ar šie šviestuvai pagrįstai laikomi senamiesčio vertingąja savybe. Nepriklausomi vertinimo tarybos ekspertai nusprendė, kad jie nėra laikytini vertingąja savybe.
Paprastai, į Nekilnojamo kultūros paveldo registrą įrašant objektus ar vertingąsias savybes, taikomas 50 metų cenzas. Šio rodiklio nepaisoma tik išimtiniais atvejais.
Projekto autorė, architektė, atestuota kultūros paveldo specialistė Vilija Skėrienė pakoregavo projektinį sprendinį ir pasiūlė naujo tipo dizainą. Po diskusijų nuspręsta pasirinkti jos pateiktą neutralų variantą, kuris neimituotų senovės, bet aiškiai matytųsi, jog tai šių laikų kūrinys. Kartu tai ir subtili bei stilizuota senovinio šviestuvo – iš viršaus uždegamų žibintų – interpretacija“, – aiškino S. Rimas.
