Moksliniai tyrimai rodo, kad darbe patiriamas streso lygis šiuo metu yra aukščiausias per visą istorinį tyrimų laikotarpį. Mokslininkų duomenimis, 44 proc. žmonių jaučia stresą darbe ir tik 14 proc. žmonių teigia, kad jie šiuo metu yra labai aktyviai įsitraukę į darbą. Įtemptas gyvenimo ritmas ir darbe lydintis nuolatinis stresas neigiama veikia asmeninį ir profesinį gyvenimą, nuotaiką bei sveikatą. Dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įvairių įstaigų darbuotojus kviečia į nemokamą konferenciją „Darbas ir sveikata: kaip atrasti balansą?“.
„Tylus atsitraukimas“
Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose mirguliuoja naujas, daug dėmesio sulaukęs terminas – „tylus atsitraukimas“. Šį terminą specialistai apibūdina kaip išėjimą iš darbo neišeinant. Kitaip tariant, tai ne staigus išėjimas iš darbo, o papildomų užduočių nepriėmimas ir minimalios pastangos darbe.
Anot specialistų, žmonės įvairiais laikais ir dėl įvairių priežasčių praranda entuziazmą ar norą stengtis darbe. Ši tendencija į mūsų gyvenimus atėjo ne per vieną dešimtmetį, tačiau ypač išryškėjo pandemijos laikotarpiu, kadangi pereinant į virtualią aplinką ir dirbant iš namų, nusitrynė ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Pažymima, kad „tylus atsitraukimas“ gali įvykti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kai darbas tampa per daug monotoniškas arba per daug intensyvus – žmogus atsitraukia nuo darbo ir organizacijos, kai jaučia perdegimo grėsmę. Antroji priežastis slypi santykyje su organizacija – organizacija neišpildo savo pažadų, neatliepia darbuotojų lūkesčių, kurie buvo sutarti, pavyzdžiui, įsidarbinant.
Perdegimo sindromas
Perdegimo sindromą specialistai apibrėžia kaip kraštutinę profesinės nesėkmės išgyvenimo situaciją, kai žmogus pajunta tris esminius požymius: emocinį išsekimą – fizinio ir emocinio nuovargio požymius; depersonalizaciją – kuomet žmogus tampa tarsi robotas; didelį nepasitenkinimą savo darbo rezultatais.
Perdegimo sindromas atsiranda tuomet, kai yra patiriamas užsitęsęs stresas. O su juo, anot specialistų, dažniausiai kovoja medikai, švietimo srities darbuotojai, bankų ir kiti darbuotojai, kurie dažnai komunikuoja su žmonėmis.
Anot ekspertų, perdegimo sindromas gali trukdyti sėkmingai karjerai, persikelti į šeimyninį gyvenimą ir bloginti santykius su artimaisiais, draugais. Sindromo metu gali vystytis įvairios ligos, depresiniai ir kiti sutrikimai. Gali padidėti kraujospūdis, vystytis priklausomybės, piktnaudžiavimas – alkoholiu, psichotropiniais vaistais ir kt.
Nemokama konferencija
Atsakymus į klausimus: kaip atskirti, kur didelis darbo krūvis, o kur perdegimas, kaip nubrėžti ribą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kaip sveikai pailsėti, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina atrasti spalio 26 dieną vyksiančioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Darbas ir sveikata: kaip atrasti balansą?“.
Konferencijos dalyvių laukia 6 pranešimai, kuriuos skaitys savo srities profesionalai. Taip pat suplanuoti ir du praktiniai užsiėmimai.
Konferencija nemokama ir bus skirta visuomenės sveikatos specialistams, visų specialybių gydytojams, slaugytojams, medicinos psichologams, kitų specialybių biomedicinos srities atstovams, įvairių įstaigų darbuotojams, įmonių vadovams, nacionalinio bei vietinio lygmens sveikatos politikams, mokslininkams, akademinei bendruomenei. Dalyviams bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Kaip pažymi Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jūratė Jackytė, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikų miestų tinklo pagrindiniu tikslu – stiprinti visuomenės sveikatą vietos lygmeniu – šia konferencija siekiama, kad kauniečiai, o taip pat ir visi šalies gyventojai rūpintųsi savo sveikata, atpažintų kylančias sveikatos grėsmes ir kurtų sveikatai palankią aplinką.
„Pandemija į darbovietes atnešė ne tik įvairiausių iššūkių, tačiau dar labiau išryškino ir poreikį rūpintis darbuotojų psichologine sveikata. Jei seniau darbuotojų emocijos buvo vertinamos kaip jų pačių asmeninis reikalas, o pokalbiai apie emocijas darbo vietoje buvo retai toleruojami, dabar tai tampa būtinybe. Rūpinimasis darbuotojų sveikata plačiąja prasme atspindi įmonės vertybes, todėl įmonės vadovo pareiga turėtų būti sukurti saugią, sveiką ir patogią darbo aplinką. Gebėjimas rasti balansą – produktyviai panaudoti laiką ir darbui, ir poilsiui – labai svarbus įgūdis, saugantis žmogų nuo pervargimo“, – teigia J. Jackytė
Mokslinė-praktinė konferencija „Darbas ir sveikata: kaip atrasti balansą?“ vyks spalio 26 dieną 8.30-15.30 val. Verslo lyderių centre BLC, Belo salėje (K. Donelaičio g. 62, Kaunas) ir bus transliuojama tiesiogiai. Vietų skaičius konferencijos salėje ribotas.
Registracija į konferenciją čia.
