Ką kiekvienas turime žinoti apie savo emocinės sveikatos stiprinimą? | Kas vyksta Kaune

Ką kiekvienas turime žinoti apie savo emocinės sveikatos stiprinimą?

Organizatorių nuotr.

Spalio 10 dieną minima Pasaulinė Psichikos sveikatos diena. Ta proga pakalbinome klinikos „Vibramedica“ kognityvinės elgesio terapijos psichterapeutę Junetą Zelmikienę apie emocinę žmonių sveikatą vyraujančią šiuo metu Lietuvoje.

– Kokia dabartinė situacija Lietuvoje kalbant apie emocinę sveikatą?

– Visuomenės apklausos rodo, kad 2020 metais Lietuvoje prasidėjusi COVID-19 pandemija ir karantinas padidino su psichikos sveikata susijusius rizikos veiksnius kurie nulėmė visuomenės psichikos sveikatos pablogėjimą. Visuomenės streso lygis pandemijos laikotarpiu padidėjo net 2 kartus. Dėl emocinių sutrikimų į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi 10 proc. daugiau gyventojų nei prieš pandemiją.

Pandemijos metu apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo 23 proc. Apklausų rezultatai nėra labai džiuginantys, bet to buvo galima ir tikėtis. Labiausiai džiugina tai, kad, „Spinter“ bendrovės apklausos rezultatų duomenimis, atlaisvinus karantino ribojimus psichologinė gyventojų būklė pradėjo gerėti.

– Kas didžiausi emocinės sveikatos „kenkėjai”? T. y. kas mus emociškai žaloja labiausiai?

– Į šį klausimą, kas labiausiai kenkia emocinei sveikatai, nėra vieno atsakymo, nes tai yra individualu. Kitaip tariant, emocinę sveikatą lemia genetika, sukauptos gyvenimiškos patirtys ir įgūdžiai, kaip su tomis patirtimis elgtis. Vieni žmonės gali patirti daug stresinių situacijų ir išbandymų, bet likti psichologiškai atsparūs, lanksčiai reaguoti į iškilusius sunkumus ir nepatirti rimtų psichologinių pasekmių, o kitus ir menka stresinė situacija emociškai gali paveikti labai stipriai.

Pirmiausia kenkti galime patys sau, ypač tuomet, kai nesirūpiname emocine ir fizine sveikata. Kenkėjiška gali būti ir mus supanti aplinka, jeigu ji yra kritiška, nuvertinanti, o ne palaikanti ir skatinanti tobulėti. Tiesiogiai žaloti mus gali įvairios priklausomybės, patiriamas smurtas, išgyvenamas nuolatinis stresas ir įtampa, kuriai įveikti neturime pakankamai tinkamų įgūdžių. Konsultacijų metu žmonėms akcentuoju tai, kad ne taip svarbu, kokie sunkumai mus ištinka, daug svarbiau yra tai, kaip mes juos įveikiame. Taigi turime būti atidūs sau, o atpažinę faktorius, kurie mums trukdo judėti į priekį, turime bandyti juos išspręsti.

Remiantis kognityvinės ir elgesio terapijos teorija, mūsų reakcija į įvykius priklauso ne nuo paties įvykio, o nuo to kaip mes jį suvokiame. Tai paaiškina, kodėl du žmonės, patiriantys tą patį įvykį, tose pačiose situacijose gali reaguoti visiškai skirtingai. Mano manymu, kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kokios yra jo stiprybės ir silpnybės, ir dirbti su pastarosiomis. Pavyzdžiui, jeigu man sunku yra tai, kad nemoku kitiems nubrėžti ribų ir kiti mane nuolat skaudina peržengdami mano fizines, dvasines ir psichologines ribas, vadinasi, turiu skirti tam dėmesio ir mokytis, kaip jas nubrėžti ir atlaikyti.

– Ar galima emocinę sveikatą stiprinti kaip, pavyzdžiui, ir imunitetą? Kokiais būdais tai geriausia daryti?

– Taip, galima, reikia ir būtina tą daryti! Mes gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Pastarųjų dvejų metų įvykiai žmonėms sukėlė labai daug streso, nerimo ir nesaugumo jausmo. Taigi nuolat turime galvoti apie psichohigieną ir kaip stiprinti savo psichologinį atsparumą bei lankstumą, apie kurį paskutiniu metu kalbama vis daugiau. Savo emocinę sveikatą galime stiprinti įvairiais būdais: laikytis tinkamos dienotvarkės, didinti fizinį aktyvumą, kasdieninėse situacijose taikyti streso ir nerimo mažinimo technikas. Karantino laikotarpiu psichologai su visuomene dalijosi nemokamais seminarais apie psichikos sveikatos stiprinimą, todėl žmonėms tereikėjo rasti laiko, kad pasinaudotų šia informacija.

Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie žino, kaip reikia įveikti stresą. Tačiau žinoti yra viena, o praktiškai taikyti turimas žinias yra visai kas kita. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų žino, kad pritūpimai stiprina kojų raumenis, tačiau, jeigu neatliekami pritūpimai ar kiti pratimai, kojų raumenys nesustiprės. Taip pat ir su emocine sveikata. Galima žinoti daug nerimo mažinimo technikų, tačiau, jeigu jos netaikomos praktiškai, tai ir lieka tik žinojimu.

Psichoetrrapeutė Juneta Zelmikienė / Organizatorių nuotr.

Taip pat tenka išgirsti, kad žmonės netiki, jog tam tikros streso mažinimo technikos yra veiksmingos. Vėlgi galiu pateikti panašų pavyzdį. Jeigu kelis kartus per savaitę einama į sporto klubą ir reguliariai mankštinamasi, kūnas sutvirtėja. Taip veikia ir streso mažinimo technikos. Kas dieną taikant nerimo mažinimo metodus, nerimas sumažėja arba asmuo įgauna įgūdžių, kaip jį kontroliuoti.

Tai labai svarbu ir jauniems žmonėms – abiturientams ir studentams. Manau, kad visi studentai yra girdėję bent apie vieną streso ir nerimo mažinimo techniką. Tačiau abejoju, ar studentai yra išbandę bent vieną iš jų. Jauniems žmonėms dažnai kartoju, kad apie nerimo mažinimo technikų taikymą privalo galvoti ne egzaminų metu. Į egzaminą jie turi ateiti jau praktiškai išbandę bent keletą būdų, kad žinotų, kurie iš jų yra efektyviausi. Ši taisyklė galioja ir suaugusiems žmonėms —nusiraminimo būdus išmokti taikyti turime ne stresinėse, o kasdieninėse situacijose.

Apibendrindama išsakytas mintis, manau, kad emocinę sveikatą galima stiprinti šiais būdais:

· Didinat savo fizinį aktyvumą.

· Praktikuojant psichologinio atsparumo ir lankstumo technikas.

· Praktiškai taikant streso, nerimo, pykčio bei kitų stiprių jausmų mažinimo metodus.

· Atliekant sąmoningumo didinimo pratimus.

· Taikant pažangias streso mažinimo terapijas, kurias jau galima atlikti „Vibramedica“ klinikoje, optimizuojant smegenų veiklą, stiprinant centrinę nervų sistemą ir gerinant emocinę savijautą.

· Peržiūrint ir pakoreguojant savo dienotvarkę.

Pastarajai veiklai galiu duoti paprastą praktinę užduotį, kuri yra efektyvi ir neužims daug laiko. Pabandykite susirašyti savo dienotvarkę valandų tikslumu. Pasižiūrėkite, kiek laiko užima jūsų darbas, mėgstama veikla, naujų dalykų mokymasis.

„Vibramedica“ klinika / Organizatorių nuotr.

Taip pat įvertinkite, ar esate fiziškai aktyvus, ar užtenka poilsio, ar dienos eigoje skiriate laiko mėgstamai veiklai. Pasižiūrėkite, ar planuodami dienos veiklas išlaikote balansą. Pakoreguokite dienotvarkę į ją įtraukdami minėtus punktus ir pabandykite šio plano laikytis bent mėnesį. Rezultatai bus akivaizdūs.

Žmonės dažnai skundžiasi energijos stoka, tačiau, pasidalinę, kaip atrodo jų kasdienė veikla, pamato, kad fiziniam aktyvumui jie visiškai neskiria laiko. Jų didžioji dienos dalis skiriama darbui, apsipirkimui, maisto gaminimui, TV žiūrėjimui ir naršymui socialiniuose tinkluose. Tokia rutina mažina žmogaus energijos lygį.

– Apie emocinę sveikatą viešojoje erdvėje daugiau kalbėti pradėjome atėjus pandemijai, karantinui. Tuomet akcentuota, kad greta fizinės, būtina rūpintis emocine sveikata. Kaip manote, ar žmonės įsiklausė? Apskritai, ar Lietuvoje yra pakankamai galimybių žmonėms rūpintis emocine sveikata?

– Manau, žmonės dažniausiai įsiklauso į tai kas jiems sakoma, tik tuomet, kai susiduria su emociniais sunkumais. Juos įveikus, dažniausiai vėl grįžtama į įprastą gyvenimą ir pamirštama, kad tiek fizine, tiek emocine sveikata reikia rūpintis nuolat.

Kalbant apie galimybes, priklauso, su kokiomis emocinės sveikatos problemomis yra susiduriama. Jeigu žmogus neserga psichikos liga ar neturi asmenybinių sutrikimų, kurie apsunkintų jo bendravimą, santykius, kasdienes veiklas, paprastai tariant — jam nėra būtina profesionali pagalba, tai švietėjiško pobūdžio informacijos šiuo metu internete galima rasti išties nemažai. Prasidėjus karantinui psichikos sveikatos specialistai pradėjo nemokamai dalintis savo seminarų įrašais, straipsniais apie tai, kaip stiprinti emocinę sveikatą.

Tačiau, mano nuomone, Lietuvoje visiškai kitokia situacija yra tuomet, kai žmogui reikalinga profesionali ilgalaikė psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Ilgalaikė minėtų specialistų pagalba yra sunkiai prieinama vidutines ir žemas pajamas gaunantiems žmonėms. Sergant psichikos ligomis, neužtenka kelių nemokamų konsultacijų, kurios yra prieinamos pirminiuose psichikos sveikatos centruose.

Emocinės sveikatos stiprinimas / Organizatorių nuotr.

Žmogui dažniausiai reikalingas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir ilgalaikė psichoterapija, kurios seansai nėra apmokami iš ligonių kasų. Ši problema labiausiai išryškėja, kai kalbame apie vaikus ir paauglius. Karantinas juos paveikė labiausiai, nes socialinė atskirtis buvo išties didelė, o fizinis aktyvumas buvo labai mažas. Psichikos sveikatos specialistai prognozavo, kad susirgimų psichikos ligomis skaičius didės.

Šiandien mes turime ženkliai išaugusį vaikų ir paauglių valgymo sutrikimų, priklausomybių, emocinių sutrikimų skaičių. Kai kurie vaikai pasibaigus karantinui bijojo grįžti į mokyklą, jiems atsirado socialinio nerimo simptomų. Prisimenu mergaitės pasakojimą apie tai, kaip ji porą mėnesių nebuvo išėjusi iš buto, nes laiptinėje bijojo užsikrėsti COVID-19 infekcija. Dėl atskirties, nuolatinio nerimo dėl ateities ir patiriamo streso jai išsivystė socialinio nerimo sutrikimas.

Su tokiomis ar panašiomis pandemijos pasekmėmis šiuo metu susiduria ir vaikai, ir suaugusieji. Pastaruosius slegia nežinia dėl augančių kainų ir baimė dėl pasaulio ateities. Atsakingos institucijos, mano nuomone, turėtų susirūpinti tiek vaikų fizinio aktyvumo skatinimu, tiek psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimu. Galima pasidžiaugti, kad psichikos sveikatos centruose yra didinamas medicinos psichologų etatų kiekis, tačiau nemanau, kad jis yra pakankamas. Vaikų ir paauglių psichikos ligų gydymui, mano nuomone, turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys.

– Ką kiekvienas iš mūsų savo kasdienybėje galėtume padaryti, kad būtume emociškai kuo sveikesni?

– Suaugę turėtų investuoti į savo emocinį raštingumą, nes jie yra atsakingi už vaikų socialinio ir emocinio intelekto ugdymą. Turime puoselėti savo emocinę sveikatą, mokėti taikyti efektyvius metodus, kurie sumažintų patiriamus sunkumus, taip pat svarbu mokėti atpažinti, kada reikia kreiptis profesionalios pagalbos.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA