Pastaraisiais metais pastebimai ūgtelėjęs Kauno rajonas ir toliau auga. Kauno rajone, kur Sergeičikų kaime veikia Laisvoji ekonominė zona, koncentruojasi stambios užsienio bei lietuviško kapitalo įmonės, garantuojančios darbo vietas tūkstančiams pakaunės bei Kauno miesto ir kitų kaimyninių savivaldybių gyventojų. Kasmet vis daugiau žmonių kuriasi Kauno rajone, ir daugelyje jo seniūnijų vykstančios statybos, infrastruktūros plėtra tarsi patikina, kad įkurtuvių bumas dar negreit čia pasibaigs.
Portalas „Kas vyksta Kaune“, prasidedant naujam, paskutiniam šią kadenciją, politiniam sezonui, paprašė Kauno rajono savivaldybės merą Valerijų Makūną atsakyti į keletą klausimų apie rajono plėtrą, darbus bei iššūkius.
Naujas politinis sezonas neabejotinai bus turtingas iššūkių, ir dalį jų jau dabar kelia per Europą besiritanti energetinė krizė, tad kaip rajono valdžia ketina palengvinti gyventojams teksiančią komunalinių išlaidų milžinišką naštą?
Iššūkių savivaldoje – kasmet vis daugiau. Jie susiję ir su karu Ukrainoje, ir su augančiomis kainomis, ir su nauju ES finansiniu laikotarpiu, orientuotu į tvarumą bei žaliąją ekonomiką. Akivaizdu, kad tokioje sudėtingoje situacijoje teks ieškoti kompromisų, nes milžiniškų išteklių reikės kylančioms socialinėms problemoms spręsti.
Tikslindami šių metų savivaldybės biudžetą, apie tai galvojome. Socialinėms paslaugoms papildomai bus skirta 600 tūkst. eurų, 500 tūkst. eurų padidinti asignavimai komunalinių atliekų tvarkymo funkcijai vykdyti. Dėl karo Ukrainoje iš valstybės biudžeto buvo gauta papildomai lėšų ukrainiečių vaikams ugdyti, kompensacijoms už būsto suteikimą pabėgusiems nuo karo, taip pat -padengti patirtoms išlaidoms dėl nepaprastosios padėties.
Energijos išteklių kainos ir infliacija didele našta gula ant gyventojų pečių, todėl kitų metų biudžetas turėtų būti dar labiau socialiai orientuotas. Žinoma, tikimės, kad Vyriausybė irgi imsis efektyvių priemonių padėti labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Prieš keletą metų imtasi žygių išplėsti Kauno miesto ribas, drastiškai pareiškus pretenzijas į dalį rajono teritorijų. Tačiau dauguma Kauno rajono gyventojų nepanoro tapti miestiečiais ir tai išreiškė peticijomis bei protesto akcijomis, netgi – bendruomenės žygiu į Vilnių. O kokia situacija yra dabar, ar jau nebereikia kovoti už savo teritorijos vientisumą?
Esu įsitikinęs, kad neapgalvotas administracinių vienetų jungimas, neatlikus išsamių studijų, gali atnešti daug žalos. Neseniai teko lankytis Čekijoje, Pietų Moravijos krašte, kuriame yra 1,3 mln. gyventojų ir net 673 savivaldybės. Ten niekam nekyla mintys kažkam kažką prijungti, atvirkščiai – savivaldybės aktyviai bendradarbiauja.
Globalizacijos sąlygomis administracinės ribos nyksta: populiarėja nuotolinis darbas, žmonės vienur dirba, kitur gyvena, mezgasi tinkliniai ryšiai. Todėl savivaldybės kooperuojasi, konsoliduoja išteklius, ieško būdų, kaip geriau teikti viešąsias paslaugas. Siekdama sustiprinti regionus, ES įpareigojo valstybes nares kurti funkcines zonas, kuriose kelios savivaldybės kartu įgyvendintų infrastruktūros, viešojo transporto, švietimo, turizmo, kultūros ir kitus projektus.
Tokios yra demokratinio pasaulio tendencijos, tokiu keliu siekiame eiti kartu su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Kauno rajono savivaldybės kartu su Kauno miestu įsteigta viešoji įstaiga „Kauno tvirtovė“. Abi savivaldybės bendradarbiauja įgyvendindamos „Europos kultūros sostinės 2022“ projektą. Intensyviai dirbame kurdami vieningus transporto maršrutus. Tikiu, kad ateis laikas ir vieningam elektroniniam bilietui. Bendradarbiavimas, partnerystė – toks mūsų kelias.
Kokius paminėtumėte reikšmingiausius rajonui darbus, ketinamus nuveikti iki ateinančių metų kovo pradžioje vyksiančių naujų savivaldybių tarybų rinkimų?
Kauno rajono gyventojų skaičius sparčiai auga, todėl mūsų strateginiai uždaviniai – susiję su darželių ir mokyklų tinklo plėtra. Kalbėdami apie švietimo objektus, negalime vadovautis tik šios dienos realijomis, privalome žiūrėti į ateitį, – ne tik pastatai, bet ir įranga, mokymo priemonės, baldai turi būti šiuolaikiški. Vienas svarbiausių darbų – užbaigti ugdymo įstaigų statybas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. Dėl karo Ukrainoje ėmė stigti statybinių medžiagų, ypač metalo, medienos, auga jų kainos, tačiau rangovai įsipareigojimus Kauno rajonui pasiryžę įvykdyti.
Kačerginės pradinė mokykla su didele sporto sale jau įsiliejo į vieningą daugiafunkcio centro kompleksą. Mastaičių vaikų darželis ir pradinė mokykla irgi praktiškai baigti. Iki metų pabaigos statybininkai pažadėjo rekonstruoti Mastaičių baseiną ir užbaigti Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimą. Tai – pirmas toks švietimo sektoriuje vykdomas projektas Lietuvoje. Jei viskas pasiseks, šį modelį galėsime taikyti ir ateityje.
Suprojektavome naują Domeikavos pradinę mokyklą, kurią pradėsime statyti jau šiemet. Taip pat ketiname statyti Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos priestatą. Raudondvario gimnazijos atnaujinimą pradėjome nuo stadiono, kuris bus moderniausias Kauno rajone. Stadiono projektas yra, netrukus prasidės statybos. Galvojame ir apie gimnazijos pastato rekonstrukciją bei modernizavimą. Neveronių gimnazija taip pat bus modernizuota. Jau įsigijome greta mokyklos esantį sklypą, kuriame kitąmet prasidės statybos.
Daug dėmesio skiriame sporto infrastruktūrai. Naujus stadionus arba sporto aikštynus jau turi Neveronys, Ežerėlis, Akademija, Domeikava, Garliava, Vilkija, Linksmakalnis, Jonučiai, Zapyškis. Neseniai atidarytas šiuolaikinis stadionas Karmėlavoje tarnaus vietos bendruomenei ir „Hegelmann“ futbolo akademijos auklėtiniams. Baigtas renovuoti Kulautuvos stadionas. Užliedžių gyvenvietėje, greta daugiafunkcio centro, įrenginėjamas sporto aikštynas.
Kauno miestas vis dar apmokestina darželinukus, atvykusius iš kaimyninių savivaldybių. Kiek Kauno rajono savivaldybei kainuoja kompensacijos šių ikimokyklinukų tėvams? Ar jau pastatėte pakankamai darželių?
Spėti su sparčiais gimstamumo tempais labai sunku. Vien tik 2020-2021 m. darželinukams sukūrėme daugiau kaip 2 tūkstančius vietų. Grubiai skaičiuojant – tai 10 standartinių darželių po 200 vaikų. Šiemet irgi sukūrėme 314 naujų vietų. Visa tai, panaudodami įvairias formas, darome savivaldybės biudžeto lėšomis. Deja, vaikai gimsta greičiau, nei spėjame jiems statyti darželius, todėl dar maždaug 540 jų laukia eilėje, daugiausiai – priemiestinėse gyvenvietėse. Užliedžiuose, Raudondvaryje ir Garliavoje atidarysime naujus darželius.
Kitokia situacija nutolusiose gyvenvietėse, čia į laisvas vietas esame priėmę maždaug 40 vaikų ir iš kitų savivaldybių: Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Jurbarko, Raseinių, Jonavos. Jokių padidintų mokesčių šiems vaikams netaikome. Kauno miesto darželius šiemet lanko 30 Kauno rajone deklaruotų vaikų. Kol vyksta teisminiai ginčai, padidintą mokestį kompensuojame iš savo biudžeto.
Regionų apygardos teismo Kauno rūmai dar praėjusių metų liepos 2 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą ir pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo nustatyta atlyginimo už ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą tvarka, prieštarauja LR viešojo administravimo bei LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose nustatytoms normoms.
Tiems gyventojams, kurie neturi vaikų, gal labiau rūpi keliai, gatvės prie namų, aplinka, kiek tam skiria savivaldybė dėmesio?
Kauno rajone driekiasi 563 km valstybinės bei 1742 km vietinės reikšmės kelių. Auga naujos gyvenvietės, kyla prekybos centrai, kuriasi verslo įmonės, todėl daugėja spūsčių. Užtikrindami darnesnę plėtrą, parengsime Kauno rajono kelių tinklo specialųjį planą. Jis padės identifikuoti problemines vietas ir geriau planuoti kelių infrastruktūrą. Kelių tinklą būtina sudėlioti taip, kad į naujus kvartalus būtų patogu patekti. Gatvės – patogios, su šaligatviais, šiuolaikiniu apšvietimu.
Kulautuvoje ir Kačerginėje baigiame rekonstruoti centrines gatves. Šiemet planuojame išasfaltuoti 38 km kelių ir gatvių, nutiesti 11 km dviračių bei pėsčiųjų takų. Dalį valstybinių kelių siekiame perimti savivaldybės žinion, tada ir juos galėsime sutvarkyti. Ir toliau daugiau dėmesio skirsime viešosioms erdvėms. Giraitėje labai trūksta žaliųjų zonų, todėl projektuojame parką.
Kokius ryškiausius Kauno rajono savivaldybės augimo požymius galėtumėte išskirti?
Kauno rajonas – viena tankiausiai apgyvendintų šalies teritorijų. Vien tik per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius išaugo 10 tūkstančių. Daugėja vietų, kur atskiri kvartalai ir gyvenvietės susilieja. Bene didžiausia yra Garliavos-Alšėnų aglomeracija, kurioje gyvena maždaug 25 tūkst. žmonių. Didžiausiu Lietuvos kaimu vadinama Domeikava artėja prie 11 tūkst. ribos. Pagal augimo tempus ilgą laiką pirmavo Užliedžių seniūnija, bet ją jau lenkia Ringaudai, kartu su Akademija sudarydami daugiau kaip 13 tūkst. gyventojų aglomeraciją. Gyventojų skaičius nežymiai mažėja tik nutolusiose Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vandžiogalos, Ežerėlio, Linksmakalnio seniūnijose.
Auga ir penkios pramonės zonos. Iš jų Karmėlavoje įsikūrusi LEZ – viena sparčiausiai besivystančių Baltijos šalyse. Automobilių komponentus gaminanti Vokietijos milžinė „Continental“ planuoja statyti dar vieną įmonę, ir kompanijos investicijos Karmėlavos seniūnijoje sieks apie 200 mln. eurų.
Neseniai bendravau su naujuoju „Hella Lithuania“ direktoriumi Maximu Zakletskiu, kuris tvirtino, kad ir jo įmonė turi 100 procentų patvirtintą plėtros planą ir statys dar vieną modulį. Ypač džiaugiuosi, kad auga lietuviško kapitalo įmonės: elektromobilius gaminanti „Elinta Motors“, Geras baldų fabrikas. Biruliškėse, 12 ha sklype šalia automagistralių A1 ir A6 sankirtos, netrukus prasidės SBA „Urban Hub“ prekybos miestelio statybos.
Šalia aktyvios verslo plėtros, mums pavyko išsaugoti daug gražių gamtos kampelių. Nuo 2017 metų vystome Kauno rajono kurortinę teritoriją, kurią sudaro Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Prieš daugelį metų daug kas nesuprato, kam Kauno rajonui reikia kurortinės teritorijos, o šiandien matome, kad ji kuria didžiulę pridėtinę vertę visam regionui. Teko sudėvėti geležines kurpes, kol įgyvendinome kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus ir dabar regime pirmuosius rezultatus. Kulautuvoje, Kačerginėje ir Zapyškyje sukurta infrastruktūra, įrengti dviračių takai, sutvarkyti paveldo objektai, vandens ir pėsčiųjų maršrutai traukia tūkstančius aktyvaus laisvalaikio mėgėjų, plečiasi kultūrinis turizmas, kuriasi paslaugų verslai.
Norime, kad mūsų krašte būtų jauku gyventi, ilsėtis, pramogauti, kad daugėtų gerai apmokamų darbo vietų, todėl darni plėtra yra svarbus Kauno rajono savivaldybės prioritetas. Tam pasitarnaus ir rengiami Bendrojo plano pakeitimai.
Su kiekvienais metais savivaldai patikima vis daugiau funkcijų. Ar pakanka Kauno rajono savivaldybės administracijoje pajėgų viskam aprėpti?
Seimui priėmus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, teko įkurti skyrių šiai funkcijai įgyvendinti. Įstatymas atveria galimybes užtikrinti darnesnę plėtrą. Kad tai reikalinga, supranta gyventojai ir dauguma verslininkų. Specialistai ieško sprendimų, kaip išlaikyti Kauno rajono plėtros pagreitį ir svarbiausia – kokybę. Šiam tikslui pasitarnaus ir surenkamas infrastruktūros mokestis.
Augančioje savivaldybėje dideli krūviai tenka urbanistams, todėl stipriname ir šį skyrių. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje taip pat atsirado specialistų, kurie dirba su kaimo bendruomenėmis, kurios mums labai svarbios, nes aktyviai dalyvauja sprendžiant vietos klausimus. Vienas iš tokių būdų – dalyvaujamojo biudžeto projektai, kuriems idėjas siūlo gyventojai, o įgyvendina savivaldybė.
Džiugina tai, kad savivaldybės administracija pasipildo jaunais, išsilavinusiais darbuotojais. Komandoje turime gerą jaunystės ir patirties santykį. Daugumos skyrių vedėjų amžius – tarp 30 ir 40 metų. Žinoma, vertiname ir vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį.
Buvo skelbta apie Kauno rajono tarybos teisę padidinti jos narių skaičių. Kiek naujų politikų ateityje galės išsirinkti rajono gyventojai?
Registrų centro duomenimis, Kauno rajono gyventojų skaičius pasiekė 109 tūkst., todėl per kitų metų pavasarį vyksiančius savivaldos rinkimus bus renkami jau ne 27, o 31 Tarybos narys. Senoji Tarybos salė per maža, todėl įrengsime naują, erdvesnę, kurioje atsiras daugiau vietos ne tik politikams, bet ir svečiams, žiniasklaidai.
Ar Jūs ketinate dar kartą „sėsti į tą galerą“ ir kitąmet, kovą, dalyvauti tiesioginiuose Kauno rajono mero rinkimuose?
Mero poste esu jau ne vieną kadenciją, todėl nelengva apsispręsti. Atstovauju Lietuvos socialdemokratų partijai, kurios reglamente yra nustatyta kandidatų kėlimo tvarką. Lapkričio pradžioje vyks Kauno rajono skyriaus tarybos posėdis, kuriame ir bus paskelbta, kas bus socialdemokratų kandidatas.
