Seimo Ekonomikos komitetas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovais trečiadienį aiškinsis, kodėl stringa naujosios kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, įgyvendinimas.
Konservatorius Andrius Kupčinskas piktinasi, kad kaip ir buvo planuota – iki 2023 metų sausio – neįdiegus naujos važiavimo šalies keliais apmokestinimo tvarkos, į biudžetą nebus surinkta mažiausiai 60 mln. eurų.
„Norime atsakomybės iš Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos – kas trukdė?“ – BNS posėdžio išvakarėse teigė A. Kupčinskas.
„Jie teisinasi, kad vyko teismų procesai, kad rangovai skundė. (…) Be to, pradėjo įgyvendinti kažkokį trečią (mokesčio skaičiavimo – BNS) variantą. Europos Sąjungoje yra du: „nuo stulpo“ ir per palydovinį ryšį. Pas mus pradėjo įdieginėti appsą. Tai ir sukėlė teismų virtinę“, – pridūrė A. Kupčinskas.
Kelių apmokestinimo pakeitimus kadencijos pabaigoje priėmė buvusi valdžia – Seimas 2020-ųjų lapkritį leido Kelių direkcijai diegti naują sistemą. 40 mln. eurų vertės GNSS (palydovinės navigacijos) sistema turėtų pradėti veikti 2023 metais.
Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nepatenkinta būsima nauja tvarka. Anot jos atstovų, ji iki 20 kartų išaugins kelių mokestį, kartu augs transporto kaštai, o tai nuguls ant vartotojų pečių.
