Kur tarpukariu Kaune lankydavosi studentai? Į šį klausimą atsako naujas iliustruotas žemėlapis „Tarpukario studentas“. Jame – net 32 objektai, ne tik universiteto pastatai, bet ir sambūrių, linksmybių vietos.
Minint universiteto 100-metį
Maršrutą „Tarpukario studentas“ sukūrė VDU Academia cum laude individualiųjų studijų studentai Karina Korsakova, Povilas Mikalauskas ir jų kuratorius Domas Boguševičius bei turizmo informacijos centras „Kaunas IN“. Leidinys parengtas Lietuvos universiteto įkūrimo 100-mečio proga (Lietuvos universitetas Kaune įkurtas 1922 m. vasario 16 d.).
„Žvelgiame į Kauną anuometinio studento akimis. Tai nėra tik auditorijos, oficialūs universiteto statiniai ar profesūra. Tai ir kasdienybė, pramogos, o šiuos dalykus kiek sunkiau kartografuoti. Tarkim, studentų protesto eisenas, vasario 15-ąją švenčiant Studentų dieną. Dažnai jos turėdavo įvairiausių protesto atspalvių“, – intrigavo pašnekovas.
Driekiasi per miestą
Žemėlapis siūlo pakeliauti po įvairias Kauno vietas: Centrą, Senamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Kauno rajoną. Dalis vietų ir šiandien priklauso iš Lietuvos universiteto išaugusioms aukštosioms mokykloms: VDU, KTU ar LSMU. Kitos vietos jau yra pakeitusios paskirtį ar perstatytos, o kai kurios teliko nuotraukose.
Maršrutas pasakoja įdomias istorijas, 1918-1939 m. nutikusias Kaune. Minimi pastatai, kuriuose vyko pirmosios Lietuvos universiteto paskaitos, namai ir butai, kuriuose būrėsi studentija ir akademikai, pažymimi ir linksmi laisvalaikio nuotykiai, atskleidžiama mokslo svarba.
Studijos užsitęsdavo
Anot VDU dėstytojo D. Boguševičiaus, tarpukario studentas – nevienareikšmė asmenybė. Vienas studento tipas buvo atvažiavusių tik studijuoti į Kauną, tarkim Salomėja Nėris, atvykusi semtis žinių tėvų remiama. Kitas studento tipas – valdišką ar kitą darbą dirbantys studentai, jie derindavo darbą su studijomis. Į šią grupę patekdavo studijuojantys valstybės tarnautojai. Dirbant studijų procesas galėdavo ilgai užsitęsti.
Pašnekovas pažymėjo, kad Lietuvos universitetas per laikinosios sostinės laikmetį išleido nedaug studentų – apie 4 tūkst., nors studijavo gerokai daugiau.
„Griežtai apibrėžto reikalavimo per kiek laiko žmogus turi pabaigti studijas – nebuvo“, – atskleidė jis.
Visuomeniški ir aktyvūs
Tarpukario studentas buvo aktyvus draugijų narys, visuomenės dalyvis. Svarbus buvo akademinės meno draugijos „Šatrija“ atsiradimas, veikė ir studentų blaivininkų draugija bei kt.
Įdomu pažymėti, kad svarbiausia studentų korporacijos „Neo-Lithuania” metinė šventė gimtadienis buvo vadinama Alučiu. Artimiausią sekmadienį prieš lapkričio 11 d. vykdavo eisena į Vytauto bažnyčią išklausyti J. Tumo-Vaižganto aukojamų mišių, o tradicinis šventinio vakaro gėrimas būdavo būtent alus.
Ne visi žino, kad katalikiško jaunimo organizacijos „Ateitininkai“ technikų vyrų korporacija „Grandis“ reguliariai susitikdavo broliškuose kavos gėrimuose, kuriuos linksmai vadindavo „Grandkava“.
„Ateitininkų“ rūmuose draugijų, klubų ir susivienijimų būta tiek daug, kad visą „avilį” pavaizduoti prireiktų atskiro žemėlapio“, – šypsojosi pašnekovas.
Krėsdavo išdaigas, protestuodavo
Tarpukario studentai įsitraukdavo į įvairiausias išdaigas, protesto akcijas. 1929 m. vasario 15 d. siekdami, kad Kauno savivaldybė greičiau atsikratytų „konkės“ (arklinio tramvajaus) ir keliautų prie autobusų, studentai vieną vagoną nuvertė nuo bėgių. Po dviejų mėnesių išaušo oficiali atsisveikinimo su arkliniu tramvajumi diena, o studentai net padėjo nutempti Nr. 5 pažymėtą „konkę“ į Kauno miesto muziejų.
1929 m. švenčiant Studentų dieną vyko eisena į Valstybės teatrą, kur reikalauta pigesnių bilietų studentams. Jaunimą išvaikė policija, o organizatoriai bausmes atsiėmė universitete.
„Žiburėlio” draugijos bendrabutis (neišlikęs) garsėjo kaip nuotykių, šėlionių vieta. „Linksmas kūrybiškas pasaulis. Bendroj valgykloj, kieme po beržais ir kambariuose, kur gyveno susikimšę po tris keturis, nuolatos vyko liežuvių varžybos, balalaikų koncertai, pasaulėžiūrinės kautynės, rytmečiais skambėjo įtartino padorumo dainos“, – informuojama žemėlapyje.
Ką aplankyti miesto naujokams?
Naujai atvykusiems į Kauną studentams istorikas rekomenduotų pirmiausiai aplankyti svarbiausius savo aukštosios ar profesinės mokyklos objektus. Kita rekomendacija – aplankyti vietas, kur istoriniai objektai iki šių dienų neišliko, bet turi garsias istorijas: minėtas bohemiškasis „Žiburėlio“ draugijos bendrabutis (buvęs Savanorių pr. 75), Žemės ūkio rūmuose kadaise veikusi viena pirmųjų studentų valgyklų.
„Lietuvos Aukštųjų mokyklų klausytojams remti draugijos studentų valgykloj su moderniškai įrengta virtuve duodami kasdien nuo 12 iki 4 val. sotūs ir sveiki pietūs <…> Žemės ūkio rūmai, Duonelaičio 2.“ Studentai čia galėjo valgyti pigiau: „Studentams iš 2 valgių už 1 Lt, iš 3 valgių už 1 Lt 20 ct ir ne studentams iš 3 valgių už 1 Lt 50 ct.“, – rašoma 1931 m. „Lietuvos žiniose“.
Dėmesio vertas ir studentų techninės draugijos kino teatras „S. T. D.” (Gedimino g. 40A), kuriam išlaikyti patys studentai ieškojo lėšų, taip pat sudomins ir nuo centro toliau esantys objektai: Botanikos sodas, Tado Ivanausko Obelynės sodyba.
„Didžiausia nostalgija man – studentiškos iniciatyvos, kurių dabar pasigendu. Šiandien studentų iniciatyva dažniau tampa pramogos, šventės kūrimas, o anuomet už šventės galėjo egzistuoti protestas, visuomeninė iniciatyva, labdaringa veikla – tai, kas formuoja visuomenę“, – samprotavo istorikas D. Boguševičius.
